Kaip informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, fiktyviai įmonėje įdarbinta verslininko sutuoktinė 29-erių metų A. A. buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo stambiu mastu, jai paskirtas pusantrų metų laisvės apribojimas – įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Sutuoktiniams solidariai priteista atlyginti daugiau nei 50 tūkstančių litų „Sodros“ biudžetui padarytą žalą.
Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities skyrius kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra. Tyrimo metu nustatyta, kad prekybos statybinėmis medžiagomis ir statybos veiklą Utenoje, Jasionių kaime, registravusi individualioji įmonė „Astju“ jokios realios veiklos nevykdė, t. y. neatliko jokių statybos darbų, neprekiavo plytelėmis.
Faktiškai įmonė buvo įsteigta vieninteliu tikslu – apgaule įgyti didelės vertės tėvystės-motinystės pašalpą.
2008 metų sausio pradžioje 33-ejų metų individualiosios įmonės savininkas J. A. fiktyviai vyriausiąja vadybininke įdarbino savo sutuoktinę A. A. FNTT Utenos apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino, kad moteris realiai individualiojoje įmonėje „Astju“ nieko nedirbo; nei jai, nei įmonės savininkui J. A. nebuvo mokamas atlyginimas.
Nepaisant to, individualiosios įmonės savininkas J. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ataskaitose pateikė melagingus duomenis, kad jo žmona A. A. per 2008 m. 3 mėnesius gavo iš viso 21 tūkst. 300 litų darbo užmokestį. FNTT specialistai, patikrinę suklastotus dokumentus, apskaičiavo, kad kaltinamajai A. A. per dvejus metus neteisėtai iš VSDF Utenos skyriaus būtų išmokėti 111 tūkst. 756 litai už vaiko priežiūrą.
Iki pradedant ikiteisminį tyrimą kaltinamajai A. A. buvo išmokėta beveik 30 tūkstančių litų motinystės (tėvystės) pašalpų.
Utenos rajono apylinkės teismo priimtas nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.
