Už 16 žmogžudysčių kalinčiam Sigitui Gaidjurgiui nepavyko ištrūkti iš Lukiškių

Tai jau ketvirtas nesėkmingas šio nuteistojo bandymas persikelti į pataisos namus bausmei atlikti.

2017 m. birželio 29 dieną Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Liepos 21 dieną teikimas nebuvo patenkintas – apylinkės teismas motyvavo, kad negalima teigti, jog nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, kad jo asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, jog jis jau gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės režimo sušvelninimas S.Gaidjurgiui šiuo metu neužtikrintų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų bei paneigtų nukentėjusių asmenų teisėtus lūkesčius, kad kaltas asmuo atliktų jam skirtą bausmę.

Kalinys tvirtina televizijos laidų nežiūrintis, spaudos neskaitantis, tik besimeldžiantis. S.Gaidjurgis teismui nurodė esantis labai geras, nuoširdus žmogus, atliekantis bausmę.

Nuteistasis Vilniaus apygardos teismui skundėsi, kad kalėjimo psichologės išvada dėl jo elgesio yra šabloniška, su psichologe jis nebendravo trejus metus, jau penkerius metus rašo prašymus įsidarbinti, tačiau kalėjimo administracija darbo jam nesuteikia.

S.Gaidjurgis sako per 15 metų kalėjime nė karto nekonfliktavęs su pareigūnais, subkultūros nepripažįsta, kameroje laikomas vienas, jo gyvenimo būdui niekas nedaro įtakos, tik Dievas. Kalinys tvirtina televizijos laidų nežiūrintis, spaudos neskaitantis, tik besimeldžiantis. S.Gaidjurgis teismui nurodė esantis labai geras, nuoširdus žmogus, atliekantis bausmę.

Nuteistasis skundėsi, kad per 30 kalinių, nuteistų iki gyvos galvos, buvo perkelti į pataisos namus, ir rezonansiniai nusikaltimai, jų pobūdis, asmenybės pavojingumas, neturėjo reikšmės, nė vienas iš jų esą nedirbo, turėjo po 20-30 nuobaudų, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.

Tačiau iš kalėjimo pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad nuo 2002 metų rugsėjo kalintis S.Gaidjurgis ne kartą pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už tai jam taikytos nuobaudos. Jis baustas už bandymą kontaktuoti su kitu kalinamuoju, dėl netinkamo elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo.

2004 metais kameros patalynėje nuteistasis paslėpė savo gamybos peilį, elgėsi įžūliai, keikėsi, vedamas į sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, elgėsi agresyviai, grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu.

2006 metais, būdamas kameroje, jis per langą bendravo su kitose kamerose laikomais asmenimis, į daugkartinius perspėjimus nereagavo, įžeidinėjo pareigūnus, elgėsi agresyviai, grasino fiziškai susidoroti.

2011 metais S.Gaidjurgis nubaustas už atsisakymą išeiti iš kameros. Ir apylinkės, ir apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad jis net ir po pataisos įstaigos administracijos teikimų teismui dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų sušvelninimo, ir toliau bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikė, 2015 metais buvo uždarytas į karcerį dešimčiai parų, nes vykstant anglų kalbos užsiėmimui, priėjo prie kito nuteistojo ir sudavė pastarajam kelis smūgius. Kitą kartą jis sulaukė nuobaudos, kai bandė perduoti lašinius kitam nuteistajam.

„Pabrėžtina, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis yra linkęs nepaklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, įkalinimo įstaigoje praleidęs jau beveik 15 metų, asmens bylos duomenimis, skatintas nebuvo. Visa tai rodo, kad nuteistasis nerodo pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, prašymą įdarbinti pateikė tik 2017 m. vasario 18 d.“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

S.Gaidjurgį 2006 metų sausio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių, nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir kitų nusikaltimų. Nuosprendžiu visą bausmę jam pavesta atlikti kalėjime. Tada teisėsaugos pareigūnai teigė nepameną tokio nuosprendžio Lietuvoje, kai vienas žmogus būtų pripažintas kaltu dėl tiek daug nužudymų.

Žmogžudystės įvykdytos prieš porą dešimtmečių įvairiose Lietuvos vietose – Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Trakų rajone ir kitur. Aukomis tapo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio piliečiai. S.Gaidjurgis pripažintas kaltu ir dėl vieno nužudytojo automobilio bei drabužių sunaikinimo, prisidėjus prie gyvenamųjų namų, Kauno ir Šiaulių policijos pastatų, parduotuvės Kaune, laivo „Meridianas“ Klaipėdoje sprogdinimų.

Manoma, kad grupuotė sprogdinimais siekė pakenkti tuometiniams aukštiems teisėsaugos pareigūnams. Tikėtasi, kad jie neteks postų, nes nepavyks išaiškinti sprogdinimų.

S.Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis. S.Gaidjurgis ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai – iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų drabužius ir išvaizdą, pavyzdžiui, augintų ūsus, taip pat naudotasi suklastotais asmens dokumentais. Bylos duomenimis, kai kuriuose nusikaltimuose dalyvavo ir Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai.

Manoma, kad S.Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos žiauriai kankintos įkaitintais žarstekliais, smaugtos virvėmis. Gaujos nariai pareigūnams yra pasakoję, kad lyderis didžiavosi nužudytų žmonių skaičiumi, nepasitikėjo niekuo – praėjus kuriam laikui nuo žmogžudystės įvykdymo ir aukos kūno užkasimo, S.Gaidjurgis pats atkasdavo palaidojimo vietą ir auką perlaidodavo kitur.