Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs advokato Vido Vilko apeliacinį skundą, 2018 01 19 nuosprendžiu Arūną Strolį išteisino, VMI ir „Sodros“ ieškinius paliko nenagrinėtus, visus taikytus areštus – panaikino.
Teismas perkvalifikavęs veiką A.Strolį pripažino kaltu tik dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (LR Baudžiamojo 223 str.) ir paskyrė 1 883 eurų dydžio baudą, rašoma advokatų kontoros „Baranauskas ir partneriai HANSA LAW OFFICES“ penktadienį paviešintame pranešime.
Kaip tvirtino kaltinamojo gynėjas advokatas V.Vilkas, tai pirmoji byla Lietuvos teismų praktikoje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl pajamų pripažinimo natūra vertinimo nusikalstamų veikų kontekste. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėjus advokato apeliacinį skundą, trijų teisėjų kolegija, pirmininkaujant Audriui Cininui, nusprendė nuteistąjį A.Strolį išteisinti dėl sunkiausio nusikaltimo – sukčiavimo bei beveik 2 mln. eurų mokesčių nesumokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tokie A.Stroliui pateikti kaltinimai – nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis – neteisėtas. Nuteisimo esmę sudaro pajamų natūra pripažinimas tais atvejais, kai už paskolos gavėją paskolą sumoka (grąžina) paskolos laiduotojas, t.y. ar asmuo, už kurį paskolą pagal civiliuose santykiuose numatytą laidavimo sutartį sumokėjo laiduotojas, pripažintinas kaip gavęs pajamas natūra.
A.Strolis buvo nuteistas dėl to, jog jo vadovaujama bendrovė UAB „Centro kubas“, būdama Arūno Strolio iš banko gautos paskolos Bokšto gatvėje Vilniuje pastatams pirkti laiduotoja, 2008 metais ištikus nekilnojamojo turto krizei ir A.Stroliui negalint grąžinti bankui paskolos, šią paskolą padengė jo bendrovė, parduodama savo nekilnojamąjį turtą. A.Strolio vadovaujama UAB „Centro kubas“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) atitinkamas deklaracijas, jog A.Strolis dabar yra skolingas ne bankui, o bendrovei. VMI, atlikusi patikrinimą vertino, jog tai pajamos natūra, medžiagą perdavė FNTT.
Pastaroji atlikusi pokalbių pasiklausymą, asmeninio susirašinėjimo kontrolę, kratas, ekonomini finansinį tyrimą, nusprendė, jog A.Strolis ne tik, jog nesumokėjo mokesčių, bet dar ir sukčiavo, pateikdamas neva melagingą informaciją VMI, jog negavo pajamų natūra.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, jog laiduotojui sumokėjus skolą už kitą asmenį, šiuo atveju A.Strolį, skola neišnyko, o pagal Civilinio kodekso nuostatas perėjo kitam kreditoriui – skolą sumokėjusiai UAB „Centro kubas“. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog FNTT specialisto išvadą yra pagrįsta prielaida, jog A.Strolis pajamas gavo natūra.
Anot advokato, ši byla parodė, kad Lietuvos teisinė sistema turi rimtų, sisteminių problemų: mokestinių ginčų santykiai „pakišami“ po nusikalstama, kriminaline veika, o tuomet teisėtai panaudojamos prievartos priemonės – pokalbių telefonu pasiklausymas, asmeninio susirašinėjimo kontrolė ir t.t.
Anot advokato V.Vilko, atstovavusio A.Stroliui viso proceso metu, ši byla yra reikšminga dviem aspektais: pirma, ji parodo, kaip valstybės institucijos (prokuratūra, FNTT, VMI) civilinius santykius arba neaiškius mokestinius klausimus lengvai kriminalizuoja, pateikiant kaltinimus.
Antra, tokius abejotinus, nepagrįstus kaltinimus teismai linkę pripažinti pagrįstais – dažnai asmenys nuteisiami. Anot advokato V.Vilko, ši byla parodė, jog Lietuvos teisinė sistema turi rimtų, sisteminių, žmogaus teises pažeidžiančių problemų baudžiamajame persekiojime: asmens civiliniai, mokestinių ginčų santykiai „pakišami“ po nusikalstama, kriminaline veika, o tuomet teisėtai panaudojamos visos įstatymu leidžiamos prievartos priemonės – pokalbių telefonu pasiklausymas, asmeninio susirašinėjimo kontrolė ir kitos prievartos priemonės. Vien tas faktas, jog pirmosios instancijos teismas A.Strolį pripažino kaltu ir nuteisė pagal visus prokuratūros pateiktus kaltinimus, kelia pagrįsta klausimą – ar Lietuvos teismų kompetencija duoda pagrindo tvirtinti, jog nepagrįstai kaltinamas asmuo visada sulauks teisingo teismo verdikto?
15min atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos verdiktas jau įsiteisėjo, tačiau ši A.Strolio byla dar gali patekti ir ant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų stalo.
