Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Telšių rajone gyvenantis Petras Vasiliauskis praėjusiųjų metų spalio 6 dieną, laikotarpiu nuo 15.52 val. iki 16.54 val., būdamas sulaikytas ir laikomas policijai priklausančio tarnybinio automobilio „VW Transporter“ sulaikytųjų asmenų skyriuje, tyčia kaire ranka tampė šios automobilio patalpos elektros įrangos laidus, dešine koja 10 kartų spyrė į sulaikytųjų skyriaus pertvarą ir 5 kartus spyrė į salono lubas.
Įsiaudrinęs vyras policininkų tarnybinį automobilį niokojo ir tuo metu, kai buvo vežamas iš Telšių į Šiaulius – toliau tampė laidus, spardė automobilio salono lubas. Šioje byloje liudiję policijos pareigūnai teigė, kad apgadintas tarnybinis automobilis tapo nesaugus važiuoti, tad, anot jų, teko kviestis kolegų pagalbos.
Mėtėsi mikroautobuso lubų nuolaužos, buvo ištampyti ir išdraskyti vaizdo stebėjimo kameros laidai.
Liudytojai sakė, kad lemtingąją dieną P. V. buvo sulaikytas po to, kai viename pobūvyje įsivėlė į konfliktą su kitu vyrų, siekdami išvengti didesnio konflikto, pareigūnai nusprendė P. V. sulaikyti.
Kaip pasakojo policijos pareigūnai, pakeliui į Šiaulius jie išgirdo didelius spardymo ir daužymo garsus iš sulaikytųjų patalpos, nedelsdami sustojo ir pamatė, kad sulaikytųjų patalpoje, lubose, yra išdaužta nemaža skylė, buvusi įtaisyta vaizdo stebėjimo kamera – nuplėšta ir nukritusi ant grindų, ant kurių taip pat mėtėsi lubų nuolaužos, ištampyti ir išdraskyti vaizdo stebėjimo kameros laidai. Liudytojų teigimu, P. V. tada elgęsis labai agresyviai, rankoje laikė nuolaužą nuo lubų, demonstratyviai rodydamas, kad su ta nuolauža, jų žodžiais, persipjaus savo rankos venas, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Iškviesti kolegos, P. V. nugabeno į Šiaulius.
Pats Petras V. savo kaltę pripažino, teisme davė parodymus.
Vyras teigė, kad lemtingąją dieną gėrė alkoholį, todėl nelabai ką pamena. P. V. žodžiais, apsižodžiavo su kompanijoje buvusia nestabilios psichikos moterimi, kuri jam ir iškvietusi policiją. P. V. tvirtinimu, atvykę pareigūnai jam pasakę, kad jį veš į Šiaulių areštinę. Tai P. V. labai supykdė, nes, kaip pats tvirtino, nuvežti nuveža, o atgal – kaip nori, taip ir grįžk.
Kaltinamasis papasakojo atvejį, kaip vieną kartą iš Šiaulių namo ėjo pėsčias. P. V. kalbėjo, kad įvykio metu buvęs stipriai neblaivus, todėl nesutiko būti vežamas į Šiaulių areštinę ir pradėjo siautėti. Kaltinamasis patvirtino, kad policijos automobilyje nutraukė laidus, išdaužė apdailą, sugadino vaizdo kamerą – pridarė visokių šunybių, sugadino valstybinį turtą. P. V. žalą pilnai pripažino, teismui pažadėjo įsidarbinti ir žalą atlyginti. Kaltinamasis gailėjosi dėl savo poelgio, teismo prašė paskirti švelnesnę bausmę. Teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių, nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Už padarytą nusikalstamą veiką teismas P. V. pripažino kaltu ir paskyrė jam vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Nuteistasis įpareigotas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir atlyginti turtinę žalą. Iš P. V. civiliniam ieškovui – policijai, priteistas 951 euro ieškinys turtinei žalai atlyginti.
Su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu valstybinis kaltintojas nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Prokuroras apeliacinės instancijos teismo prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam P. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas. Valstybinis kaltintojas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kaltinamasis prisipažino ir esą nuoširdžiai gailėjosi. Ar recidyvisto atgaila nuoširdi, aukštesnis teismas suabejojo.
Prokuroro teigimu, teismas sprendimą atidėti Petrui V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą motyvavo iš esmės tik tuo, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir visiškai nevertino tokio sprendimo priėmimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių – kaltinamasis daug kartų teistas ir turintis neišnykusį teistumą – bei tokiu būdu, apelianto žodžiais, aiškiai nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, kurioje konstatuota, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai atitinkamos Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtintos nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.
Nuteistojo gynėja teismo prašė prokuroro skundą atmesti.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi, įvertinusi byloje surinktus ir aptartus duomenis, teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra visumos aplinkybių, leidžiančių manyti, jog Petrui V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatyta, kad P. V. per trejus paskutinius metus administracine tvarka baustas tris kartus (vieną kartą už karantino taisyklių pažeidimą, du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus), turi galiojančių administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų iš viso už 660 eurų.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas 10 kartų, iš jų net penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą P. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui.
Visos šios paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį P. V., t. y. kaip linkusį nesilaikyti įstatymų, nedarantį išvadų iš ankstesnių teistumų, nes jam taikytos poveikio priemonės – arešto, laisvės atėmimo bausmės, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino – teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas.
Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, išskyrus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo P. V. atžvilgiu taikė (BK) įtvirtintas atitinkamas nuostatas ir atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas.
Apeliacinės instancijos teismas paskelbtu nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria P.Vasiliauskiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
