Kaltinamasis savo kaltę pripažino, neneigė, jog peiliu dūrė nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad nukentėjusysis jam grasino peiliu, be to, neva nukentėjusysis ne kartą kaltinamajam buvo dūręs peiliu į kojas. Vis dėlto, teismas nustatė, kad peilį kaltinamasis iš nukentėjusiojo atėmė, todėl nebuvo jokio pavojaus kaltinamojo gyvybei ar sveikatai. Be to, po dūrio peiliu į krūtinę nakvynės namų budėtojo kaltinamasis nepakvietė, o peilio atsikratė. Įvertinęs šiuos veiksmus ir byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo, tačiau nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys: nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kibo prie kaltinamojo, demonstravo peilį.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
