Valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas siūlė šaltakraujį žudiką įkalinti iki gyvos galvos.
Kaip informuoja Vilniaus apygardos prokuratūra, daugiau kaip prieš dvidešimt metų A.Š. išžudė visą savo šeimą – tėvus ir mažametį broliuką. Teisiamojo kaltė buvo neginčijamai įrodyta, tačiau vadovaudamasis teismo psichiatrijos ekspertų išvada teismas nuo bausmės jį atleido. A.Š. buvo paskirta „priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė“ – jis buvo uždarytas psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis.
Naują nusikaltimą A.Š. įvykdė 2008-ųjų rudenį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad rugsėjo 3-iosios vakare jis su dar dviem pažįstamais vyrais girtavo Strėvos miške, šalia Dembniakų kaimo (Trakų r.). Dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui A.Š. stvėrė kirvį ir kelis kartus juo smogė 59 metų J.T. į galvą. Šiam nugriuvus A.Š. kirvapente užsimojo prieš 47 metų V.M.
Nusviedęs kirvį žolėn aukas be gyvybės žymių nutempė į krūmokšnius, toliau nuo pašalinės akies. Pasiėmęs nebaigtą gerti butelį degtinės bei cigaretes patraukė karjero link – pastaruoju metu ten gyveno. Kitą dieną mišku nuėjo iki Trakų, ten nakvojo apleistame automobilyje, uždarbiavo pas atsitiktinius žmones.
Po šešių dienų lavonus aptiko vyrų pasigedę vietos gyventojai. Teismo medicinos specialistai nustatė, kad J.T. į galvą buvo smogta ne mažiau kaip penkis sykius, V.M. – ne mažiau kaip šešiskart. Netrukus policijos pareigūnai jau tyrė versiją, kad vyrus nužudyti galėjo A.Š. Buvo paskelbta jo paieška, ir jau rugsėjo 17 dieną įtariamasis buvo sulaikytas.
Atlikus teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizę nustatyta, kad darydamas nusikaltimą A.Š. sirgo ir tebeserga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizofrenija, remisija; psichikos sutrikimais vartojant alkoholį – priklausomybės sindromu. Tačiau, specialistų, nuomone, visa tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – nerekomenduota.
Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme A.Š. prisipažino miške nužudęs savo sugėrovus, tačiau neigė, kad smaugė J.T. Nors oficialiai A.Š. buvo teisiamas tiktai pirmą kartą, tačiau jo sąžinę turėtų slėgti net penkių žmonių mirtys.
1989-ųjų sausį, būdamas neblaivus, jis Jašiūnų kaime (Šalčininkų r.), tėvų namuose, išžudė visą savo šeimą – tėvą, motiną ir šešerių metų broliuką. Tėvai buvo nužudyti keliais šūviais į galvą ir krūtinę, mažametis brolis – pasmaugtas kilpa ir pribaigtas šautuvo buože.
Prieš šias kraupias žudynes A.Š. apsirūpino nusikaltimo įrankiais – iš dėdės garažo pavogė lygiavamzdį medžioklinį bei smulkaus kalibro šautuvus su šoviniais. Buvo pagrindas manyti, jog nusikaltimo motyvu galėjo tapti pinigai.
Į tėvų namus su šautuvu rankose A.Š. atvyko tiesiai iš išgertuvių vietos, pristigęs svaigalų. Pinigų nebeturėjo – net laikrodį buvo užstatęs. Vidurnaktį grįžęs toliau girtauti jau turėjo krūvą pinigų, 25 rublių vertės kupiūromis. Liudytojai patvirtino, kad tokiais banknotais žudynių išvakarėse A.Š. tėvas buvo gavęs atlyginimą.
Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 1989 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi A.Š. kaltė buvo pripažinta. Tačiau, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertų išvada, kad „A.Š. dėl psichinės ligos šizofrenijos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir šiuo metu negali, visuomenei pavojingas veikas padarė nepakaltinamumo būsenoje ir dabar serga“, žudikas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir „atiduotas į „psichiatrinę ligoninę griežtojo stebėjimo sąlygomis“.
A.Š. iš pradžių atsidūrė Įsručio (Černiachovsko, Rusijos Federacija) psichiatrijos ligoninėje, o Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę – panašaus profilio Rokiškio gydymo įstaigoje.
Galima daryti prielaidą, kad iš ten 1997 metais jis buvo paleistas jau išgydytas, nekeliantis grėsmės visuomenei.
Pasak Vilniaus apygardos prokuroro N. Kozliako, jis analizuoja paskelbtąjį teismo nuosprendį ir svarsto galimybę jį apskųsti apeliacine tvarka.
