Bylos duomenimis, 2023 metų gegužę vienos akcinės bendrovės darbuotoja L.Laurinaitienė kreipėsi į Kauno teritorinės muitinės direktorių Vilių Raginį dėl tuo metu muitinėje sulaikytų įmonės prekių, jam pateikė reikalingus dokumentus ir paprašė pasidomėti tyrimo dėl sulaikytų prekių eiga.
Vėliau, kai buvo gautas kompetentingos institucijos raštas, jog sulaikytoms prekėms neturi būti taikomos ribojimo priemonės, jos buvo grąžintos į L.Laurinaitienės atstovaujamą bendrovę.
Nors prekės buvo grąžintos, nuteistoji maždaug po mėnesio užsiregistravo susitikimui su Kauno teritorinės muitinės direktoriumi, kuris, suprasdamas, kad tuo metu nėra būtinų aptarti klausimų, įtarė, kad jam gali būti bandoma perduoti kyšį ir apie tai informavo Kauno apygardos prokuratūrą.
Kaip skelbiama Kauno apylinkės teismo pranešimo spaudai, įrodyta, jog rugpjūčio 10 d., būdama Kauno teritorinės muitinės direktoriaus kabinete, L.Laurinaitienė jam perdavė 500 eurų, įdėtų į knygą, kyšį. Vos išėjusi iš muitinės patalpų, moteris buvo sulaikyta.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamoji neabejotinai suvokė, jog duodama grynųjų pinigų valstybės tarnautojui, taip atsidėkodama už teisėtų pareigų vykdymą, t. y. kad jos atstovaujamai įmonei priklausančių prekių sulaikymo procesas vyko sklandžiai ir nebuvo vilkinamas, suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir kad tai laikoma ir vertinama kyšio davimu, net kai visa tai vyksta jau po to, kai norimas valstybės tarnautojo elgesys ar poelgis yra atliktas.
Aplinkybė, kad pinigai buvo duoti po visų procedūrų, kuriomis kaltinamoji buvo suinteresuota, atlikimo praėjus dviem mėnesiams, rodo, kad kaltinamoji siekė ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L.Laurinaitienė pripažinta kalta dėl papirkimo (Baudžiamojo kodekso 227 str. 1 d.). Teismas pritarė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro siūlomai bausmei ir paskyrė moteriai galutinę 140 MGL (7000 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos.
