Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Už narkotikų gabenimą Kaune teisiamas įmonės vadovas: „Per 9 mėnesius pavertė mane elgeta“

Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama didelio kiekio narkotikų gabenimo vilkiko puspriekabėje byla. Kaltinamuoju joje pripažintas krovinių pervežimo įmonę „Juma Logistics“ valdantis 42-ejų metų Aleksandras Panasiukas. Jau dešimtą mėnesį Kauno tardymo izoliatoriuje suimtas laikomas verslininkas 15min sutiko papasakoti, kaip įsivėlė į mįslingą istoriją.
Aleksandr Panasiuk
Aleksandras Panasiukas / Aliaus Koroliovo ir Lietuvos muitinės nuotr.

Su A.Panasiuku susitikome vienoje iš Kauno tardymo izoliatoriaus patalpų. Norint susitikti su kaltinamuoju byloje, tenka gauti ne tik įstaigos, kurioje jis laikomas suimtas, bet ir bylą nagrinėjančio teisėjo sutikimą. Tik prisėdus pokalbiui, pašnekovas ėmė pasakoti apie krovinių pervežimo verslo, kuriuo užsiima jau ne vienerius metus, ypatumus. Iš pradžių A.Panasiukas bandė įsitvirtinti Lietuvoje, tačiau galiausiai, 2014 m. pabaigoje, nusprendė įmonę perkelti į Estiją. Kodėl? Dėl palankesnės mokestinės sistemos.

Pas mus atsidarai įmonę ir ji negali gyvuoti be direktoriaus. Jei direktorių priimi, dar nevykdai veiklos, o jau turi išlaidų. Estijoje įmonių pagrindinis modelis yra panašus į mažąją bendriją – direktorius nebūtinas.

„Kol įmonė buvo registruota Lietuvoje, turėjau užstatęs namus, pardaviau sodą, mašinas – labai daug pinigų sukišau. Ir sudegiau. Klausimas buvo: bankrutuoti ar persikelti į Estiją. Persikėliau ir startavau su senu 2006 m. „Renault“ vilkiku. Estijoje nėra pelno mokesčio. Pas mus atsidarai įmonę ir ji negali gyvuoti be direktoriaus. Jei direktorių priimi, dar nevykdai veiklos, o jau turi išlaidų. Estijoje įmonių pagrindinis modelis yra panašus į mažąją bendriją – direktorius nebūtinas. Galiu vienas, kaip savininkas, atlikti visas pareigas. Jei noriu, išsimoku sau algą – tuomet moku pajamų mokestį. Beje, jis didesnis nei Lietuvoje. Lietuvoje susimokame apie 45 proc. mokesčių, ten – apie 48 proc.“, – apie savąjį verslą ėmė pasakoti A.Panasiukas.

Krovinių pervežimo užsakymus jam teikdavo senas verslo partneris – vokiečių „Hegelman“ įmonė. Pats A.Panasiukas valdė tik vilkiką, o puspriekabę nuolat nuomodavosi. Iš pradžių nuomos pagrindai jį saistė su ta pačia „Hegelman“ – kas mėnesį už puspriekabę mokėdavo po 500 eurų.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Aleksandras Panasiukas
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Aleksandras Panasiukas

Išsinuomojo priekabą iš lietuvių

Po metų veiklos Estijoje A.Panasiukas lizingu įsigijo naują 89 tūkst. eurų vertės „Iveco“ vilkiką.

„Lietuvoje, turėdamas tokią mažą įmonę su viena transporto priemone, aš to nebūčiau galėjęs padaryt. Ateini į banką ir iškart klausia: ką turite užstatyti? O turiu tik gerus įmonės rodiklius. Jiems to nepakanka. Estijoje pateikiau tik dokumentus, įrodančius teigiamus įmonės rezultatus, sutartį su „Hegelman“ ir viskas. Nereikėjo net jokių laidavimų“, – palygino pašnekovas.

Tačiau vilkikų vairuotojų problema egzistuoja visur. Šiuo metu darbo jėga plūsta iš Ukrainos, tad ir A.Panasiukas priėmė darbuotis vieną ukrainietį. Jis dirbdavo kadencijomis po 3–4 mėn. Tačiau 2016 m. pabaigoje baigėsi ukrainiečiui estų išduotas leidimas dirbti, tad prie vilkiko vairo sėdo pats įmonės vadovas. Tol, kol ukrainietis, susitvarkęs dokumentus, sugrįš.

„Į pirmąjį reisą išvažiavau 2017 m. pradžioje. Maliausi po Europą apie mėnesį. Galiausiai išvažiavau dviem mėnesiams. Bet prieš tai nusprendžiau pasikeisti priekabą. Visi nori sutaupyti. Paskaičiavau, kad nuomodamasis ją iš lietuvių, per metus sutaupysiu 600 eurų. Be to, važiuodamas į Lietuvą, nekrisiu į minusą – galėsiu nuvežti kokį krovinį. O iki tol priekabą reikėdavo palikti Vokietijoje arba be reikalo ją laikyti parsivežus į Lietuvą“, – istoriją tęsė A.Panasiukas.

Pernai kovą internete jis atrado kauniečių įmonės „Vežam Jums“ skelbimą. Iš jos išsinuomojo 10,5 tūkst. eurų vertės puspriekabę „Schmitz“.

„Apžiūrėjau, nieko įtartino joje nepastebėjau, vidaus nematavau. Pasirašėme perdavimo-priėmimo aktą. Važinėjausi su ta priekaba apie du mėnesius. Kiekvieną dieną ją pasikraudavau arba iškraudavau. Keliasdešimt krovinių pervežiau. Didžiulių įmonių sandėlių darbuotojai kraudavo į tą priekabą – nieko įtartino taip pat nepastebėjo. Niekam neužkliuvo“, – teigė A.Panasiukas.

Lietuvos muitinės nuotr./„Iveco“ vilkike aptikta 13 kg narkotikų
Lietuvos muitinės nuotr./„Iveco“ vilkike aptikta 13 kg narkotikų

Rado slėptuvę, o joje – 13 kg narkotikų

Paskutinis krovinys, kurį jis vežė, buvo plastiko granulės. Pasikrovė jis jas didžiulėje gamykloje Belgijos Antverpeno mieste. Pristatymas buvo numatytas liepos 3 d. Alytuje.

„Pats, kaip vairuotojas, pakrovime nedalyvavau – Belgijoje galioja griežti saugumo reikalavimai. Krovinį pasikroviau birželio 29 d. ir važiavau tiesiai į namus Lietuvoje. Vokietijoje mane sustabdė policija. Policininkas buvo į priekabą įlipęs, jam įtarimų niekas nesukėlė.

Į gimtinę sugrįžau liepos 1 d. Kadangi man krovinį reikėjo pristatyti tik po dviejų dienų, pastačiau vilkiką saugomoje aikštelėje Sargėnuose ir nuvažiavau į namus Kaune. Savaitgalį šventėme dukros gimtadienį. Liepos 3 d. pasiėmiau dukras, nes jos buvo išsiilgusios tėčio, ir nuvykau iki vilkiko. Važiavome į Alytų priduoti krovinio. Ties Mastaičiais mane sustabdė muitininkai. Pagalvojau, kad stabdo dėl to, kad viena dukra sėdėjo ant miegamosios vietos, o taip vežti negalima. Be to, aš kalbėjau su tėvu telefonu“, – lemtingosios dienos prisiminimais ėmė dalintis A.Panasiukas.

Muitininkams sukėlė įtarimų maršrutas, kad iš Belgijos į Alytų jis važiavo ne tiesiausiu keliu.

Rasta 10 088,7 g kanapių (antžeminių dalių), 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių. Bendras visų 17 rastų paketų svoris – 12,9 kg.

„Vienam muitininkui įtarimų sukėlė net tai, kad pasisveikinau „Sveikas“, o ne „Labas“. Įtardami kažką negero, jie nutarė patikrinti priekabą. Įlipo, per kelias minutes rado slėptuvę ir liepė važiuoti kartu į Kybartų pasienio ruožą, nes ten yra rentgenas. Tik vėliau sužinojau, kad tuo metu buvo vykdomi reidai, nes anksčiau muitininkų toje vietoje nebuvau matęs. Aišku, nuo to momento, kai rado slėptuvę, supratau, kad ten ne saldainiai. Buvau streso būsenos.

Kybartuose peršvietė rentgenu – nieko nepamatė. Paprašė įvaryti vilkiką į angarą. Tuomet ėmė pjaustyti skyles slėptuvėje. Vėliau muitininkas pranešė man, kad slėptuvėje nieko nėra. Tuomet, pasak jo, aš susinervinau – pradėjo trūkčioti akis. Visa tai teisme pateikiama kaip mano kaltės įrodymas. Neva elgiausi tuo momentu kaip tikras nusikaltėlis. Bet juk normalu stresuoti tokioje situacijoje – išnuomotoje priekaboje rado slėptuvę, apie kurią nieko nežinojai“, – tikino kaltinamasis.

Lietuvos muitinės nuotr./„Iveco“ vilkike aptikta 13 kg narkotikų
Lietuvos muitinės nuotr./„Iveco“ vilkike aptikta 13 kg narkotikų

Visas patikrinimas truko apie 3 val. Tuo metu šalia A.Panasiuko buvo dvi jo mažametės dukros. Galiausiai A.Panasiukas buvo informuotas, kad slėptuvėje aptikti paketai su narkotine medžiaga. Rasta 10 088,7 g kanapių (antžeminių dalių), 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių. Bendras visų 17 rastų paketų svoris – 12,9 kg.

A.Panasiukas: jei specialiai žiūrėsi, gal ir atrasi

Pertvara, kurią vilkiko puspriekabėje, prie priekinės sienelės, aptiko muitininkai, buvo padaryta iš aliumininių skersinių lentų. Sukurta 10 cm storio slėptuvė. Lentos apdaužytos, tad jokio įtarimo, kad tai – ne priekinė sienelė, A.Panasiukui neva nekilo. Pasak jo, jei specialiai nežiūrėsi, nesuprasi, kad yra pertvara. Įtarimų galėjo kilti nebent tuo atveju, jei pakrovimo metu netilptų krovinys – 34-ios euro paletės.

„Pilnų krovinių būna retai. Gal man ir pasitaikė tuo laikotarpiu koks vienas, bet nestrigo. Prokurorė iškėlė versiją, kad jei aš vežiau ir man tilpo, vadinasi, išsinuomojus priekabą, slėptuvės nebuvo – vėliau ji tik atsirado. Vis dėlto, važtaraščio, įrodančio, ar aš kada nors vežiau 34 paletes su ta lietuviška priekaba ar ne, byloje nėra. Jį galima gauti iš „Hegelman“. Bandome išreikalauti, kad būtų apklaustas „Hegelman“ atstovas, bet kažkodėl jo neapklausia.

Taip pat nuo tyrimo pradžios prašiau nuvykti į aikštelę Sargėnuose, kur dvi dienas stovėjo vilkikas, paimti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Bet tą padarė tik po kelių mėnesių, kai įrašų jau nebebuvo likę.

Jei aš grįžtu su narkotikais į Lietuvą, gal skubėčiau juos išimti? Narkotikų kontrabandininkams, manau, svarbiausia pervežti per sienas prekę, o ne važinėtis po Lietuvą dar kelias dienas su jais. Kėlė versiją, kad gal narkotikai buvo įdėti jau Lietuvoje. Kameros būtų atsakiusios, vyko tas dvi dienas su vilkiku kas ar ne. Bet nebuvo įdomu pareigūnams tai“, – toliau pasakojo A.Panasiukas.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Aleksandras Panasiukas
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Aleksandras Panasiukas

Piktinasi dėl dvigubų standartų

Iš pradžių jis buvo sulaikytas dviem paroms, vėliau suimtas trims mėnesiams. Kardomoji priemonė buvo nuolat pratęsiama. Kauno tardymo izoliatoriuje A.Panasiukas leidžia jau 10 mėnesių.

„Ši istorijos dalis man kelia didžiausią nerimą. Nuo pat tyrimo pradžios daviau parodymus. Pripažįstu faktą, kad rado priekaboje narkotikų, bet nepripažįstu to, kad mano rankomis ten įdėta ar kad kažkaip su tais narkotikais esu susijęs. Byla į teismą buvo atiduoda per 6 mėnesius. Kas buvo padaryta per tą laiką? Surinkta dešimt liudytojų, kurie nei patvirtina, nei paneigia mano kaltę. Taip pat atlikta ekspertizė. Ant vieno paketo aptiko pirštų antspaudus, kurie yra ne mano. Mano mobiliuosiuose telefonuose taip pat nieko nerado.

Labiausiai piktina tai, kad tyrimo metu nenustatyta jokių sąsajų tarp mano įmonės ir šio nusikaltimo, o vilkikas, kuris yra trečiųjų šalių turtas, laikomas sulaikytas. Prašiau grąžinti jį, nes vilkikas – įrankis darbui atlikti. Iš jo gyvena mano šeima. Bet tai atsisakoma daryti. Parašėme prašymą vyr. prokurorui. Šis sutiko su mūsų argumentais, kad vilkikas turi būti grąžintas, bet jis negrąžintas. Kodėl? Įmonės veikla paralyžiuota, reikia mokėti lizingą, o aš sėdžiu čia be pajamų. Draugė mano viską viena veža. Nemoku bankui jau antrą mėnesį, nes neturiu iš ko. O jei aš nekaltas, ką jie darys mane taip sužlugdę? Iš normalaus žmogaus per 9 mėnesius padarė bomžą. Jei išeisiu, turėsiu klijuoti įmonę iš naujo“, – piktinosi A.Panasiukas.

VIDEO: Už narkotikų gabenimą teisiamas A.Panasiukas mano, kad galėjo būti pakištas

Jis nupiešė teigiamą savo paties paveikslą: turi šeimą, dvi dukras, visuomet dirbo, tad nesupranta, kodėl iki nuosprendžio paskelbimo yra laikomas už grotų.

„Prokurorė tikina, kad paleistas aš galiu bėgti, slėptis, nes turiu įmonę Estijoje. Pateikia mane kaip nusikalsti linkusį asmenį. Bet juk gyvename ne Sovietų Sąjungoje. Kur aš bėgsiu nuo savo vaikų?

Sėdžiu izoliatoriuje, skaitau naujienas. Štai su baikerio dingimu siejamam Obliui (Laurynas Baltrūnas – aut. past.) gresia nuo 10 iki 15 metų kalėjimo, bet jį ėmė ir paleido į laisvę. Sėdi kaime, kur net ne visuomet ryšio priemonės veikia. Mindaugas Mažeika-Asilas taip pat laisvėje, nors vyksta teismai, kuriuose jis kaltinamas nužudymu. Užkietėjęs nusikaltėlis, neturintis nei darbo, nei šeimos. Verkti norisi. Tai kokie čia dvigubi standartai?

Turi 150 apykojų nusipirkę, o naudoja tik 78. Man vienos nenori skirti. Kodėl? Sėdėčiau namie ir draugei bent sriubą virčiau, ukrainietį prie vairo pasodinčiau, pajamų gaučiau, šeimą išlaikyčiau, o dabar... Bunku. Iš normalaus žmogaus padarė nusikaltėlį. O po to sako, žiūrėkit, visi, kas sėdi, vienodi“, – tikino pašnekovas.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Aleksandr Panasiuk
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Aleksandr Panasiuk

Kieno narkotikai?

Pasak jo, nėra nė vieno įrodymo, kad į puspriekabę narkotikus įdėjo jis ar kad vežė juos žinodamas. Viskas tik prielaidos ir nuomonės. Nenustatyta ir jokių bendrininkų.

„Klausia, kaip aš galėjau nematyt slėptuvės. Nemačiau. Jei ieškosi, rasi, jei ne – nematysi. Gerai padaryta. Visi prokuratūros įrodymai – kad rasta narkotinė medžiaga. Bet ji rasta ne pas mane kišenėje ar krepšyje vilkike, o priekabos, kuri išsinuomota, slėptuvėje. Prokurorė turi įrodyti mano neginčijamą kaltę, o ne aš turiu gintis, kad nekaltas. Nuteis vadovaudamiesi nuomonėmis ir prielaidomis? Tikiu, kad gyvename teisinėje valstybėje“, – vylėsi A.Panasiukas.

Visi prokuratūros įrodymai – kad rasta narkotinė medžiaga. Bet ji rasta ne pas mane kišenėje ar krepšyje vilkike, o priekabos, kuri išsinuomota, slėptuvėje.

Tai kaip narkotikai atsirado vilkiko priekaboje, jei A.Panasiukas jų ten nepadėjo? Ar kaltinamasis turi savo įvykių versiją?

„Tai tik prielaidos. Nežinau, ar tuos narkotikus vežiojausi kelis mėnesius, nuo pat priekabos išsinuomojimo. Buvo galimybė atlikti tyrimą ir nustatyti rastų kanapių sudžiūvimo laipsnį. Gal būtų paaiškėję, kiek ta žolė išbuvo slėptuvėje. Bet niekam nebuvo įdomu.

Svarbiausia, mano nuomone, rasti, kam priklauso pirštų atspaudai ant paketo. Jie ištyrė tik priekabą man išnuomojusios įmonės savininko ir šaltkalvio, atlikusio priekabos remontą, pirštų atspaudus, tačiau nesiaiškino, kur prieš tai ta priekaba 10 mėnesių važinėjosi, kas ją naudojo. Tirti reiktų ir įmonę, iš kurios „Vežam Jums“ nusipirko tą priekabą. Kai pagalvoju, net džiaugiuosi, kad mane sustabdė, nes kas būtų, jei tie, kieno narkotikai, būtų atėję jų pasiimti? Galbūt manęs čia jau nebebūtų“, – teigė kaunietis A.Panasiukas.

Negalėjo išnuomoti priekabos

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gresia įkalinimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. 15min susipažino su kaltinamuoju aktu. Iš bylos medžiagos paaiškėjo, kad „Vežam Jums“ net negalėjo išnuomoti A.Panasiukui priekabos be banko sutikimo, kuris nebuvo gautas.

Ant kaltinamojo rankų, pagal kaltinamojo akto turinį, narkotinių medžiagų pėdsakų nerasta. Ant vieno slėptuvėje rasto paketo aptikti du rankų delnų pėdsakai, bet ne A.Panasiuko. Iki šiol nenustatyta, kieno tai atspaudai.

Vieno A.Panasiuko teisėsaugai perduotų mobiliųjų telefonų informacija buvo sunaikinta. Telefonuose, teisėsaugos teigimu, nerasta jokios inkriminuojančios informacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?