Teismas šią bylą apeliacine tvarka pradėjo nagrinėti po to, kai K.Strupas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo mėnesį priimtą nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.
Beje, abiejų instancijų teismai šią rezonansinę bylą nagrinėjo už uždarų durų, motyvuodami teisiamos pacientės asmens duomenų apsauga. Tačiau galutinis, iškart įsiteisėjęs verdiktas šiandieną paskelbtas viešai.
Anksčiau K.Strupas buvo pripažintas kaltu paėmęs nenustatyto dydžio kyšį iš pacientės už operacijos atlikimą. Būtent neaiškumas dėl kyšio dydžio lėmė bylos baigtį: slapta darytame vaizdo įraše neįžiūrėta, kokia kupiūra galėjo būti paduota medikui.
Kyšį davusi pacientė byloje taip pat buvo pripažinta kalta, teismas jai buvo skyręs 4,5 tūkst. eurų baudą. Ji šį teismo sprendimą irgi buvo apskundusi.
Tuo metu Vilniaus apygardos teismas nauju nuosprendžiu tiek K.Strupą, tiek jos pacientę išteisino, neįrodžius, kad moteris galėjo duoti, o gydytojas – paimti kyšį.
Kaip papasakojo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas, prokurorai rėmėsi dviem slapta fiksuotais epizodais. Vienu atveju perduotas vokas, kitu atveju – kažkoks popierėlis. Teismas pasigedo neabejotinų įrodymų, kad bent vieną sykį medikas galėjo gauti iš pacientės konkrečią pinigų sumą.
Teisėjo Gintaro Dzedulionio teigimu, nors tarp kaltinamųjų vyko bendravimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie būtų susitarę dėl atlygio ar, kad pacientė tikrai būtų perdavusi kyšį.
„Vyko bendravimas, bendravimas buvo įrašytas, buvo įrašytas pokalbis, buvo užfiksuoti du atvejai – vienu atveju perduoda voką, kitu atveju perduoda kažkokį popierėlį“, – pasakojo G.Dzedulionis.
Anot jo, kaltinamieji teigė, kad voke buvo perduota informacija apie pacientės būklę, o lapelyje buvo užrašyti pacientei priklausančios kavinės pavadinimas ir adresas, į kurią ji norėjo K.Strupą pakviesti. Šios kaltinamųjų pozicijos nepaneigė nei bylos medžiaga, nei ekspertai.
„Koks ten popierėlis nebuvo nustatyta, ekspertas pateikė išvadą, kad objektyvių duomenų ar tai buvo banknotas, ar ne banknotas – nėra“, – teigė teisėjas.
Pasak G.Dzedulionio, ekspertas nustatė, kad popierėlis buvo žalsvos spalvos, tačiau to neužtenka, kad galėtum daryti prielaidą, jog tai buvo pinigai, kaip tai padarė prokurorai.
„Prielaida dėl to, kad tai buvo banknotas, prielaida dėl to, koks tai buvo banknotas ir prielaida dėl to, kad tai buvo piniginis atlygis“, – aiškino teisėjas.
Jis pabrėžė, kad nei voko turinys, nei popierėlis nebuvo nustatyti, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas prielaidomis.
15min primena, kad anksčiau bylą nagrinėjusiam Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjui Valerijui Laušui buvo pakakę duomenų konstatuoti tiek mediko, tiek jo pacientės kaltę.
Apylinkės teismas pripažino abu kaltinamuosius (dabar jau išteisintuosius) padarius neteisėtą veiką, tačiau traktavo ją kaip baudžiamąjį nusižengimą, o ne kriminalinį nusikaltimą. Savuosius nuosprendžio motyvus teisėjas V.Laušas taip pat buvo nepabijojęs viešai paaiškinti visai visuomenei (nors bylą irgi narpliojo uždaruose posėdžiuose).