Kaip rašoma teismo pranešime, V.Bondarevas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namuose, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydamas policijos pareigūnais, sūnumi, anūku, anūko draugu ar kitu asmeniu. Tuomet pranešdavo apie nelaimingus atsitikimus su jų giminaičiais.
Vieniems nurodydavo, kad nukentėjusiojo anūkas lipdamas laiptais užkliudė ranka kitą asmenį, kuriam iš rankų iškrito kompiuteris ir sudužo, arba užkliudytas žmogus krisdamas susižalojo. Kitiems sakydavo, kad yra jų artimas giminaitis, kuris guli ligoninėje ir jam reikia atlyginti moralinę žalą, arba netyčia sužalotam asmeniui reikia atlikti operaciją. Nukentėjusiesiems paaiškindavo, kad pinigus reikia sumokėti skubiai, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusieji, patikėję skambinusiais asmenimis, nurodydavo gyvenamosios vietos adresus ir įsileisdavo kaltinamąjį V.Bondarevą į savo namus.
Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu V.Bondarevas pareiškė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai, tačiau parodymus duoti atsisakė.
Lengvinančia V.Bondarevo atsakomybę aplinkybe teismas pripažino tai, kad dalį nusikaltimų jis padarė būdamas nepilnametis. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nevertino V.Bondarevo išreikšto pilno savo kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi V.Bondarevas atsisakė duoti teismui parodymus, dėl ko teismas neturėjo pagrindo patvirtinti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikaltimų padarymo.
Sunkinančia V.Bondarevo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Teismas tenkino vienuolikos nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisė iš V.Bondarevo daugiau nei dvidešimt aštuonis tūkstančius litų turtinei žalai atlyginti.
