Pirmadienį jis buvo apklaustas kaip liudytojas Medininkų žudynių byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Rusijos piliečiams, buvusiems omonininkams – Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui ir Aleksandrui Ryžovui – kaltinimai pareikšti už akių. Rusija į Lietuvos teisinės pagalbos prašymą atsakymo nepateikė. Teismas mano, kad Rusijos piliečiai vengia atvykti į teismą, todėl teismas pradėjo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių – kai kaltinamasis gyvena užsienio valstybėje, yra žinoma jo gyvenamoji vieta ir jis vengia atvykti į teismo posėdį. Trims kaltinamiesiems teisme atstovauja valstybės skirti gynėjai.
„Kai nepavyko sunaikinimas sausio mėnesį, jie tęsė teroro ir ekonominio griovimo ardomuosius veiksmus. Buvo suaktyvinta specialiųjų pajėgų būrio veikla, OMON veikla. Jis buvo priskirtas prie Sovietų Sąjungos VRM, iš ten maitinamas ir ginkluojamas, mes turėjom pagrindą identifikuoti“, – sakė V.Landsbergis.
Jis pasakojo, kad tuo metu pasienyje prasidėjo sienų karas. Sovietų pareigūnai tęsė smurtinius veiksmus, tuo metu Lietuvos pusė nesiėmė jokio smurto prieš sovietų tarnybas.
„OMON daliniai smurtavo, terorizavo ir žalojo pareigūnus, degino jų postus – vyko karas, jis ryškėjo labiau ir labiau, nes Lietuva turėjo savo sienas. Tai erzino sovietų vadovybę, o mes vykdėme sienos funkciją – kas vežama, įvežama, išvežama. Mūsų pareigūnai buvo persekiojami, terorizuojami ir sužeidžiami, ir nužudyti Medininkuose. (...) Mes nekariavom, prieš mus kariavo, mes kariavom savo ištverme. Užsienis tikėjosi, kad Sovietų Sąjunga pradės dialogą ir derybas su teisėtai išrinkta valdžia“, – teisme kalbėjo V.Landsbergis.
Buvęs Lietuvos vadovas sako, kad negali būti tokios situacijos, kuomet už nusikaltimą kaltieji nėra nubaudžiami.
„Tai nėra vienetinis atskiras nusikaltimas, jis išplaukia iš jų ankstesnių paruošiamųjų veiksmų prieš Lietuvą kaip valstybę“, – sakė liudytojas.
Jis prisiminė, kad Medininkų žudynių išvakarėse tuometinis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas lankėsi Maskvoje.
„Jis buvo įveltas, buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo ne tik M.Gorbačiovas, bet ir G.Bushas. M.Gorbačiovas pristatė savo vaizdelį, G.Bushui buvo palikta pasėdėti šalia. M.Gorbačiovas aiškino, kad kažkas atsitiko Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kad Lietuva su Baltarusija turi kažkokių problemų“, – pasakojo V.Landsbergis.
Jis perskaitė po žudynių Medininkuose savo padarytą pareiškimą, kad už šių nusikaltimų stovi aukščiausioji sovietų vadovybė.
„Buvo noras užbaigti sausio perversmą, kas nepabaigta sausio mėnesį“, – sakė politikas. Jis priminė M.Gorbačiovo žodžius po sausio įvykių, kai sovietų prezidentas pasakė, kad tyrimą perima į savo rankas ir nubaus kaltuosius, tą patį jis pasakė ir po Medininkų žudynių.
Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas vienas asmuo – 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos. Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, byla dar nagrinėjama Lietuvos apeliaciniam teisme.
1991 metais įvykdytą septynių savo pareigas vykdžiusių Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui.
V.Landsbergis sako, kad įvykiai 1991 metų sausio 13-ąją ir Medininkų žudynės yra sovietų sąjungos Lietuvoje vykdytos politikos pasekmė ir priemonė.
„Toks terorizavimas yra ir karo priemonė“, – sakė buvęs Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
