Teismas konstatavo, kad asmuo, dėl teistumo praradęs teisę būti savivaldybės tarybos nariu, negali toliau eiti savivaldybės tarybos nario pareigų, ir tai, kad VRK praleido terminą, priimdama šioje byloje ginčijamą sprendimą, nėra pakankamas pagrindas laikyti tokį sprendimą neteisėtu.
„VRK sprendimo priėmimo terminas praleistas tik viena diena, o jo praleidimas sąlygotas papildomų duomenų iš kitų institucijų rinkimu bei buvusiomis nedarbo dienomis. Teismas padarė išvadą, kad termino sprendimui priimti praleidimas įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturėjo. Termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu, negalinčiu būti pakankamu pagrindu sprendimo panaikinimui", – pabrėžiama LVAT sprendime.
LVAT taip pat pažymėjo, kad V. Titovas šioje byloje neįrodinėjo, kad tokio procesinio termino praleidimas sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiškėjo teisėms ir pareigoms, savivaldybės tarybos veiklai ar rinkėjų atstovavimui, ar, kad būtent dėl procesinio termino praleidimo sprendimas tapo nepagrįstu.
LVAT tai pat konstatavo, kad byloje nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Konstitucijai, nes pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų šią būtinybę – nenurodė, kaip konkrečiai nuostatos, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis, įtvirtinimas minėtame rinkimų įstatyme prieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui, kuriame apibrėžta Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisė, bei dėl kokių priežasčių toks Rinkimų įstatymo reguliavimas yra nepakankamas. Anot LVAT, argumentas, kad ginčo teisinė nuostata nėra įtvirtinta jokiame kitame teisės akte, savaime negali būti laikomas pagrindu abejoti įstatymų leidėjo Rinkimų įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.
