Ralį su draugais stebėjęs Donatas šaltą žiemos dieną gurkšnojo karštą vyną ir likerį.
Pasibaigus varžyboms, apie 17 val., visa kompanija sėdo į automobilį ir pajudėjo namo.
Kaip vėliau pareigūnams pasakojo pats Donatas, vairavęs draugas, išvažiuojant užlindo prieš kitą automobilį.
„Dėl to kilo konfliktas, – prisiminė vaikinas. – Aš išlipau, bandžiau viską užglaistyti ir visus nuraminti. Ta situacija truko apie minutę. Tada visi susėdo atgal į automobilius. Netrukus prie mūsų priėjo vienas žmogus iš tos kompanijos kartu su policininku ir pasakė, kad aš girtas vairavau automobilį.“
Donatas nuo pat pradžių tvirtino, kad tikrai girtas nesėdo prie vairo, juk tarp jų buvo blaivus draugas, kuris ir vairavo priėjus policininkui.
Nusprendė sulaikyti
Nepaisant to, pareigūnai nusprendė nuodugniai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, todėl įtariamąjį sulaikė. Taip pat liepė draugams palikti galimą nusikaltimo įrankį, automobilį, vietoje ir grįžti namo kaip nors kitaip.
O pats vaikinas iš pradžių beveik dvi valandas buvo uždarytas tarnybiniame automobilyje.
Kadangi jis įpūtė daugiau nei 1,5 promilės, o už vairavimą tokios būklės jau gresia baudžiamoji atsakomybė, priimtas sprendimas nugabenti vaikiną į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti.
Iš vieno automobilio į kitą vedamas įtariamasis piktinosi dėl esą neteisėto sulaikymo ir viską filmavo.
Staiga vienas pareigūnas ištraukė iš Donato rankų telefoną ir vaizdo įrašas nutrūko.
Tuomet, kaip pasakojo pats vaikinas, jam buvo staigiai užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai. Kadangi jis jau anksčiau turėjo problemų su nugara, šie pareigūnų veiksmai sukėlė liūdnas pasekmes – Donatui trūko keli stuburo slanksteliai.
Patys pareigūnai nurodė, kad Donatas elgėsi agresyviai, priešinosi, įžeidinėjo pareigūnus, būtent todėl ir uždėti antrankiai, bet nenaudojant smurto. Tačiau be policininkų žodžių, jokie įrodymai tokių aplinkybių nepagrindžia.
Lemtingas spyris
Jis buvo pasodintas tarnybinio automobilio gale, iš abiejų pusių atsisėdo pareigūnai. Bevažiuojant Donatas spyrė vairuojančiam pareigūnui į galvą, automobilis metėsi į kitą eismo juostą, tačiau jį pavyko suvaldyti.
„Pajutau didelį skausmą, apsvaigo galva, – įvykius prisiminė spyrį gavęs pareigūnas. – Iš karto sustabdžiau automobilį, kolegos sutramdė įtariamąjį ir vėl sėdau prie vairo. Jis visą kelią mus įžeidinėjo, keikėsi, muistėsi.“
Po įvykio pradėti du ikiteisminiai tyrimai – dėl vairavimo neblaiviam ir pasipriešinimo pareigūnui.
Tačiau abu tyrimai buvo nutraukti, neįrodžius fakto, kad vaikinas vairavo neblaivus. Taip pat nuspręsta, kad jis tikrai nesipriešino, o spyris, jei išvis įvyko, tikrai nebuvo toks stiprus, kad dėl to kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Keisti tyrimo vingiai
Po sulaikymo sunkiai traumuotas Donatas pats ėmėsi ieškoti teisybės – kreipėsi į prokuratūrą dėl esą neteisėto sulaikymo ir jo metu patirtų sunkių sužalojimų.
Tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo nuspręsta pradėti, tačiau jį pavesta atlikti Utenos apskrities policijos Imuniteto skyriuje – to paties komisariato pareigūnai ir vykdė Donato sulaikymą.
Kai Imuniteto skyriuje pradėtas tyrimas dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, jie patys netruko smogti atgal – skubiai atnaujino bylą dėl pasipriešinimo ir perdavė ją teismui.
„Atnaujinant ikiteisminį tyrimą Donato atžvilgiu dėl tariamo pasipriešinimo policijos pareigūnams ir skubiai perduodant baudžiamąją bylą teismui, aiškiai parodoma, kad už siekį ieškoti teisingumo dėl asmens sveikatai policijos pareigūnų veiksmais padarytos žalos įvertinimo, Donatas susilauks nuteisimo paminėtoje byloje“, – teismui piktinosi kaltinamojo advokatas.
Imuniteto skyriuje vykdytas tyrimas dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo nutrauktas, nors, pavyzdžiui, tyrėjai net neapklausė paties Donato.
Beje, nuo spyrio „nukentėjęs“ pareigūnas jau vėliau, teisėjų spaudžiamas, prisipažino, kad visai nesijautė nukentėjęs. Tačiau kai dėl pačių pareigūnų veiksmų buvo pradėtas tyrimas, jis sulaukė instrukcijų iš savo tiesioginio vadovo skųstis dėl spyrio. Tai įvyko praėjus 5 mėnesiams po nutraukto tyrimo dėl pasipriešinimo.
Vienas teismas nuteisė, kitas – išteisino
Bylą išnagrinėjusiai Utenos apylinkės teismo teisėjai Kristinai Latožienei nekilo nė menkiausia abejonė dėl vaikino kaltės. Pats kaltinamasis teisėją kaltino šališkumu – ji išklausė tik būrio pareigūnų, kurie sutartinai tvirtino apie agresyvų Donato elgesį, priešinimąsi ir spyrį.
K.Latožienė nusprendė net nekviesti liudyti Donato draugų ir kitų įvykį mačiusių žmonių, kurie esą būtų papasakoję kitokią istoriją – niekas tądien pareigūnams nesipriešino, jų neįžeidinėjo ir klusniai vykdė absoliučiai visus reikalavimus.
Teisėja skyrė Donatui 1500 eurų baudą, taip pat liepė sumokėti nukentėjusiam pareigūnui 200 eurų kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Nuteistasis nuosprendį apskundė, o apeliaciją nagrinėję Panevėžio apygardos teismo teisėjai įsiklausė ne tik į pareigūnų, bet ir į paties Donato argumentus.
Nuosprendyje teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas išties bylą nagrinėjo neįsigilinęs į visas aplinkybes, vienpusiškai ir pažeidė Baudžiamojo proceso kodeksą.
„Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad Donatas, bent jau iki to momento, kada iš jo buvo paimtas telefonas, jokių veiksmų, kurie rodytų jo pasipriešinimą ar agresyvų elgesį, neatliko“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Beje, pareigūnai, atėmę telefoną, patys ėmė daryti garso įrašą, kuris buvo panaudotas kaip įrodymas Donato kaltei pagrįsti. Bet teisėjai, išklausę jį, nusprendė, kad šis įrašas kaip tik paneigia dalį pareigūnų pasakojimų.
„Iš šio įrašo matyti, kad Donatą įsodinus į automobilį ir pradėjus važiuoti, jis kurį laiką daug ir aktyviai kalbėjo, jo nuotaikos keitėsi – tai jis juokėsi, tai piktinosi duobėtu keliu ar, kad per lėtai važiuojama. Tai buvo tipiškas neblaivaus asmens elgesys. Nors jis kalbėdamas pakankamai dažnai vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau iš visos jo kalbos akivaizdu, jog tie keiksmažodžiai nebuvo adresuojami kam nors iš policijos pareigūnų. Kurį laiką jo balso išviso nebuvo girdėti ir tada pasigirdo policijos pareigūno ištartas keiksmažodis, po kurio garso įrašas nutrūksta“, – rašoma nuosprendyje.
Teisėjai pripažino, kad kažkoks fizinis kontaktas tarp Donato ir pareigūno išties buvo, bet to laikyti pasipriešinimu niekaip neišeina.
„Būtina nustatyti, kad kaltininkas panaudojo smurtą pareigūno atžvilgiu, siekdamas pasipriešinti ir tokiu būdu trukdyti jam atlikti tarnybines funkcijas. Nustatyta, kad policijos pareigūnai, veždami Donatą į gydymo įstaigą, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko ir Donatui nebuvo jokios dingsties priešintis jiems.
Todėl Donato fizinis kontaktas su pareigūnu L.V. niekaip negali būti siejamas su trukdymu jam atlikti tarnybines pareigas, juolab kad nukentėjusysis tik vairavo automobilį ir niekaip nebuvo prisidėjęs nei prie Donato sulaikymo, nei prie jo surakinimo antrankiais ar tiesioginio saugojimo vežimo metu“, – rašoma nuosprendyje.
Nusprendus, kad jokio pasipriešinimo nebuvo, teisėjai patys iškėlė kitą klausimą – galbūt padarytas nusikaltimas numatytas BK 140 str. – fizinio skausmo sukėlimas.
„Nukentėjusysis po fizinio kontakto į galvą tęsė vairavimą, jo niekas nekeitė, nors žinodamas kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juo labiau būdamas policijos pareigūnu, L.V. turėjo suprasti, kad esant galvos svaigimui jis negali toliau vairuoti transporto priemonės ir taip rizikuoti savo ir keleivių sveikata bei gyvybe.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai teigė, kad L.V. nuo smūgio kentė skausmą, tačiau nei vienas iš jų negalėjo logiškai paaiškinti iš ko padarė tokią išvadą ir nei vienas nenurodė, kad sužalojimų vietoje matė pakitimus. Nei tą, nei kitą dieną L.V. pas gydytojus nesikreipė“, – pastebėjo teismas.
Būtent todėl teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Sigitas Bagdonavičius, nusprendė išteisinti vaikiną, kaip nepadarius jokio nusikaltimo. Šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, nors dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.
