Su veterinarijos klinika „TOTO“ jau kone metus kariaujanti vilnietė Erika įsitikinusi – savo vokiečių nykštukinį špicą Vasilijų ji prarado dėl klinikoje dirbančių specialistų neprofesionalumo.
Mergina teigė, kad šuo niekuo nesirgo, prieš mėnesį buvo kitoje Vilniaus veterinarijos klinikoje, mat vienoje kūno vietoje buvo išslinkę šunelio plaukai, todėl norėjo pasikonsultuoti su specialistais dėl procedūrų plaukų atauginimui. Pasak Erikos, tąkart Vasilijui padaryta ir širdies bei kitų organų echoskopija – jokių pakitimų nebuvo matyti.
Vis dėlto šuns šeimininkė norėjo pasikonsultuoti ir su kitais specialistais, išgirsti papildomą nuomonę ar daugiau rekomendacijų. Veterinarijos kliniką „TOTO“ moteris, kaip pati pasakojo, susirado panaršiusi „Facebook“.
Tą karštą vasaros dieną į „TOTO“ kliniką Vasilijų atvežė Erikos mama Margarita. Kaip 15min pasakojo Erika, šuniukas jautėsi gerai, buvo sveikas, lakė vandenį. Pasak Margaritos liudijimų advokatui, ji su šuniuku užėjo į kabinetą, ten augintinis buvo apžiūrėtas, gydytoja dermatologė paėmė odos mėginį, paklausė širdies ir pasakė, kad šuo geras, ramus, širdis sveika, o tuomet liepė padaryti kraujo tyrimus.
„Šuniukas mirė, taip būna“
Kuomet kraują ėmusi slaugytoja liepė palaikyti šuniuką, Margarita pasiklausė, ar jam bus skutama letenėlė, ar bus statomas kateteris, tačiau, kaip pasakojo moteris, slaugė atsakė, kad kraujas bus imamas kitu būdu. Tuomet, pasak šeimininkės, pirmąkart dūrusi adatą, specialistė į veną nepataikė.
„Su ta pačia adata vėl ieškojo venos. Aš pasakiau, kad šuniukas apsišlapino, visas kraujas ištekėjo ant stalo. Paprašiau, kad ištrauktų adatą ir ieškotų venos kitoje letenėlėje. Susidarė didžiulė hematoma, seselė užklijavo subadytą letenėlę. Tuo pat metu šuniukas ne tik apsišlapino, bet pasirodė ir išmatos. Seselė nebedavė nuvalyti šuniuko, pasakė, kad jam blogai, čiupo ir išsinešė reanimuoti. Aš laukiau už durų“, – pasakojo šeimininkė.
Kaip toliau advokatui dėstė Margarita, grįžus slaugei ji paklausė, kaip laikosi šunelis. Pasak moters, jai buvo atsakyta, kad širdies veikla atstatyta, tačiau paklausus, ar augintinis sąmoningas, slaugė tylėjo.
Pasak Margaritos, ši tuojau pat paskambino dukrai Erikai ir paprašė skubiai atvažiuoti į kliniką, o pastarajai atvykus, abi laukė, kol šuo bus baigtas reanimuoti. Tačiau po kiek laiko jos buvo pakviestos į apžiūros kambarį.
„Pasakė, kad šuniukas mirė, kad taip būna“, – prisiminė Margarita.
Vis dėlto Erika su mama nesuprato, kaip po, jų nuožiūra, paprastos apžiūros ir kraujo ėmimo, gyvūnas gali nugaišti.
Augintinį atgavo dėžėje
„Tik išėjus iš klinikos skambinau policijai. Šie pasakė, kad čia ne jų kompetencija ir jie nevažiuoja į tokius įvykius. Stovėjau gatvėje ir verkiau. Priėjo žmonės, sakė, kad čia jau nebe pirmas kartas. Viena moteris buvo atėjusi į tą pačią kliniką su katyte. Taip pat baigėsi“, – neslėpdama skausmo kalbėjo Erika.
Moteris pasakojo, kad atvykusi į kliniką ir ištikta šoko iškėlė „skandalą“, o tuomet į vietą atvyko jos draugas, reikalaudamas, kad gyvūnų gydymo įstaiga išduotų kokius nors dokumentus, liudijančius pastarąjį įvykį arba kad būtų susisiekta su klinikos vadovu. Tačiau nė vienas prašymas patenkintas esą nebuvo.
Pasak Erikos, jos mama buvo gavusi dėžutę su šunelio kūnu ir kelias valandas dideliame karštyje su juo stovėjo lauke, mat klinikos šaldytuve nebuvo vietos, o laikinai palaikyti kūnelį sutiko kita klinika. Taip pat buvo nutarta kreiptis į ekspertus ir daryti skrodimą, kad būtų išsiaiškinta mirties priežastis.
Kaip teigė šeimininkė, išvadose buvo nurodyta, jog augintiniui plyšo širdis patyrus didelį skausmą ir stresą, o tuomet kraujas išsiliejo į smegenis.
Sulaukė skambučio
Tik gavę skrodimo išvadas, Vasilijaus šeimininkai savo augintinį palaidojo, o tuomet, kartu su pasamdytu advokatu, pateikė skundą „TOTO“ klinikos atžvilgiu, bet, kaip teigė Erika, tąkart į skundą atsakyta nebuvo.
Vis dėlto, kaip advokatui pasakojo Margarita, netrukus ji sulaukė skambučio. Moteriai paskambino „TOTO“ klinikos vadovas, panoręs asmeniškai išgirsti visą istoriją. Galiausiai visko išklausęs pasakė, kad jo personalas įvykį nupasakojo kitaip.
„Aš pasakiau, kad nusiųstame skunde yra viskas nuosekliai pateikta, be to, klinikoje yra kameros, kur turi būti užfiksuota, kad šuniukas į kliniką atvyko sveikas. Klinikos vadovas pasakė, kad patarčiau dukrai nesikreipti į teismą, kad ne laimėsim, o tik išleisim daug pinigų. Man tai skambėjo kaip grasinimas“, – liudijimuose aiškino Margarita.
Tačiau net po tokio, jos aiškinimu, ne itin malonaus pokalbio su „TOTO“ vadovu, moteris nepasidavė ir pasakė, kad palaikys dukrą ir kreipsis į teismą, mat šunelis buvo kaip šeimos narys.
Erika papasakojo, kad teismas ieškinį patenkino iš dalies, tačiau dabar klinikos advokatas vėl apskundė Vasilijaus šeimininkes ir teismai prasitęsė.
Jie pasakė, kad mano mama, laikydama šunį, galėjo pati jį uždusinti. Kaip galima laikant letenėlę uždusinti šunį...
„Paprastam žmogui taip bylinėtis... Jie net neatsiprašo, net nemėgina susitarti. Aš netekau šuns. Man gyvūnas svarbesnis, nei pinigai. Bet jei jau jie nori bylinėtis dėl pinigų, tai ir šuo kainavo apie 2000 eurų. Tai pirmasis teismas nusprendė jiems nieko nepriskirti, atlyginti žalą mums. Jie pasakė, kad mano mama, laikydama šunį, galėjo pati jį uždusinti. Kaip galima laikant letenėlę uždusinti šunį...“, – liūdnai kalbėjo Erika.
Įsisenėjusios sveikatos problemos
15min susisiekus su veterinarijos klinikos „TOTO“ vadovu Orestu, vyras neslėpė, kad apie įvykį kalbėti nėra malonu, tačiau sutiko viską papasakoti. Vis dėlto abiejų pusių istorijos kardinaliai skyrėsi, o klinikoje liudininkų – žymiai daugiau, tačiau pats klinikos vadovas visomis išgalėmis pasiryžęs apsaugoti savo darbuotojus, kuriems ši situacija vis dar neišsitrina iš atminties, mat šoką patyrė visi.
„Pirmiausia, labai užjaučiame ir suprantame šeimininkus dėl šuniuko netekties. Neabejotinai gyvūno praradimas yra didelė netektis šeimai ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip tai nutiko“, – apgailestavo vadovas.
Orestas patvirtino, kad šunelis nebuvo „TOTO“ klinikos pacientas, todėl apie jį specialistai žinojo nedaug.
„Jis buvo atvestas į kliniką karštą praėjusios vasaros šeštadienio popietę, nes mūsų kliniką šuns šeimininkei rekomendavo kitos klinikos gydytojai dėl įsisenėjusių sveikatos problemų. Mūsų žiniomis, jau prieš kurį laiką kitoje klinikoje tyrimais buvo nustatyti rimti kraujo rodiklių pakitimai, šuo seniai kentėjo dėl odos problemų, turėjo daug odos pažeidimų, rekomenduota atlikti nuodugnesnius tyrimus, vidaus organų echoskopiją, išsitirti širdį. Neturime žinių, ar į šias rekomendacijas iki apsilankymo pas mus buvo atsižvelgta“.
Kaip pasakojo klinikos vadovas, siekiant įvertinti bendrą gyvūno sveikatos būklę, buvo atliekama, specialisto teigimu, nesudėtinga – kraujo paėmimo – procedūra.
„Gyvūno šeimininkės mama procedūros metu laikė šuniuką, sakė, jog pati yra medikė ir žino, kaip teisingai laikyti. Į mūsų darbuotojų patarimus ir rekomendacijas mažiau spausti gyvūną, kai šis ėmė spurdėti, ji neatsižvelgė. Procedūros metu pacientui ėmė trūkti oro, vėliau sustojo kvėpavimas ir širdis. Šuniukas apie pusę valandos buvo gaivinamas, tačiau jo išgelbėti nepavyko.
Vėliau šeimininkių iniciatyva buvo atliktas skrodimas, tačiau jis nebuvo atliekamas pagal teisminės medicinos standartus: pakitimai buvo vertinami tik vizualiai – makroskopiškai, todėl jo rezultatai nėra pakankami minėtoms patologijoms bei mirties priežasčiai nustatyti. Taigi, vienareikšmio atsakymo dėl mirties priežasties neturime. Buvo nustatyti minkštųjų audinių (smegenų dangalų, kvėpavimo takų ir kitų vidaus organų) pabrinkimai, kuriuos sukelti galėjo šuniuko buvimas karštoje aplinkoje, kas labai tikėtina, nes tuo metu Lietuvoje buvę karščiai. Pabrėžtina, kad klinikos laukiamajame šuniukas perkaisti negalėjo, nes klinikos patalpos kondicionuojamos“, – aiškino klinikos vadovas.
Gyvūno mirtis nėra susijusi su kraujo paėmimo procedūra, mat ji yra visiškai saugi, klinikoje atliekama nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną, ją atlieka patyrusios veterinarijos gydytojų asistentės.
Klinikos vadovas tikino, kad gyvūno mirtis nėra susijusi su kraujo paėmimo procedūra, mat ji yra visiškai saugi, klinikoje atliekama nuo kelių iki keliolikos kartų per dieną, ją atlieka patyrusios veterinarijos gydytojų asistentės, turinčios specialų išsilavinimą ir daugiametę patirtį, naudodamos šiuolaikines medicinines priemones ir visada paisoma gyvūno saugumo.
Oresto aiškinimu, klinikoje jokiais būdais nenaudojamos storos adatos ar dideli švirkštai, ką minėjo šeimininkės. Veterinaro teigimu, gyvūnui į veną minimalia specialia kraujo ėmimui skirta adata įduriama iš pirmo karto, nesukeliant jam nei skausmo, nei kitokių neigiamų pasekmių.
„Po daugybės pasitarimų su įvairių sričių specialistais ir patologoanatomais galima daryti prielaidą, kad esant kvėpavimo takų gleivinės pabrinkimui dėl karščio ir dėl to susiaurėjusiems kvėpavimo takams, kas mažam gyvūnui ar vaikui gali apsunkinti kvėpavimą, o didesnis gyvūnas ar suaugęs žmogus tokios pokyčius išgyvena lengviau, o vėliau patologoanatominio tyrimo metu nustačius ir smegenų pabrinkimą, gyvūną fiksuojant galvos srityje ir esant padidėjusiam deguonies poreikiui, galėjo sutrikti jo termoreguliacija ir kvėpavimo funkcija.
Ši versija įvardinta ir patologoanatominiame protokole. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad deguonies poreikį galėjo padidinti ir anksčiau turėtos gretutinės ligos, kurios nebuvo pilnai ištirtos, kas minėtus procesus galėjo dar labiau pagreitinti“, – teigė jis.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad pacientas buvo apžiūrėtas prieš procedūrą gydytojos ir vėliau asistentės. Šunelis buvo ramus, tolygiai kvėpavo ir, specialistų liudijimais, jo būklė nekėlė pavojaus.
Mama pretenzijų neturėjo
Veterinarijos klinikos vadovas pastebėjo svarbią detalę – klinikoje buvo Margarita, o ne pati Erika. Vis dėlto ir į 15min kreipėsi pastaroji. Specialisto teigimu, net tąkart, pačioje klinikoje, Margarita teigė suprantanti esamą situaciją ir sakiusi, kad darbuotojams pretenzijų neturi, tačiau istorijos eigoje įvykiai apsivertė aukštyn kojom.
„Su gyvūnu klinikoje buvo šeimininkės mama, dėl visų veiksmų ir procedūrų buvo tariamasi su ja, ji pritarė sprendimui imti kraują bei laikyti gyvūną ir vėliau matė visą įvykių eigą bei pasekmes ir atsakingai, kaip medikė, pareiškė, kad viską supranta, ji pati pretenzijų mums neturi.
Pretenzijas ėmė reikšti lauke buvusi ir vėliau į kliniką atėjusi šeimininkės dukra, kuri, matyt, savaip interpetavo šį įvykį, todėl jai nepavyko suvaldyti emocijų. Ji kėlė grėsmę sau ir aplinkiniams, todėl konstruktyvaus dialogo užmegzti su ja nebuvo įmanoma. Mama ją kažkiek nuramino, nurodydama, kad mūsų kaltės čia nėra, įvyko nelaimingas atsitikimas, mes viską padarėm, ką šioje situacijoje galėjome ir ji mums pretenzijų neturi“, – pasakojo Orestas.
Nuostoliai abiem pusėm
Paklaustas dėl, kaip išsireiškė Margarita, „grasinančio“ skambučio, vadovas neneigė, kad skambutis tikrai buvo, tik jokiais būdais jo kalba neturėjo skambėti kaip grasinimas. Viskas, kas buvo pasakyta – gryna tiesa. Juk teismai brangiai kainuoja, kaip teigė Orestas, abiem pusėm. Nuostoliai ne tik finansiniai, bet ir emociniai.
„Su gyvūno šeimininkės mama teko vėliau kalbėtis telefonu, užjausti dėl prarasto gyvūno, siūlėme dar kartą aptarti susiklosčiusią situaciją ir rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą“, – savo skambučio tikslą paaiškino vadovas.
Vis dėlto geri tikslai nepasiteisino, moterys kreipėsi į teismą, o šie nesibaigia ligi šiol.
