Tačiau atsakingi Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai neigia suklydę ar tyčia išdavę neteisėtą leidimą miško kirtimui, o saugomų teritorijų specialistai apie plynai draustinoje vietoje regioniniame parke iškirstą mišką nebuvo net girdėję – išduodant leidimą, miškininkai su jais leidimo nederinę.
Toks atvejis, kai privačiuose miškuose neteisėtai iškertami miško masyvai – ne vienintelis. Abejonių kelia ir dar vienas to paties Valstybinės miškų tarnybos specialisto išduotas leidimas tame pačiame Lazdijų rajone esančiame Menciškės miške, kur pažeidimų rado ir kolegą tikrinusi Valstybinės miškų tarnybos vadovybė.
Ar iš tiesų šalyje veikia sistema, kai privatūs miškai kertami, pasinaudojant ne tik įstatymų spragomis, bet ir galimai nesąžiningų miško kirtimus prižiūrinčių valstybės pareigūnų paslaugomis?
Apsukrūs miško savininkai ar tą mišką įsigijusios medienos perdirbimo įmonės, gavusios tokius abejotinus leidimus kirtimui, medžius iškerta ir medieną išveža paskubomis, iki apsižiūrint tikrintojams.
Net ir paaiškėjus tokiems kirtimams, iešmininkais lieka miško kirtėjai, kuriems skiriamos baudos siekia šimtą ar du šimtus litų.
Ginčija kirtimo vietą
Informacija apie tai, kad Veisiejų regioninio parko teritorijoje esančiame Babrų miške rekreacinių miškų grupei priklausančioje teritorijoje iškirsta plyna biržė žurnalistus pasiekė iš gretimų sklypų savininkų, kurie piktinosi, kad jiems kreipiantis dėl galimybės nusikirsti keletą medžių, Valstybinėje miškų tarnyboje leidimas nebuvo išduotas. Esą ten – rekreaciniai ir ekosistemų apsaugos miškai, kur galioja itin griežti reikalavimai miško kirtimams.
„Tačiau tokie reikalavimai negalioja greta esančiam sklypui?“ – piktinosi aplinkinio miško savininkai.
Leidimą plyno kirtimo biržei išdavęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus I Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Rytis Kuzmickas tikina jokio pažeidimo nepadaręs, mat leidimą kirsti mišką išrašęs teritorijai, kurioje esantys miškai priskiriami ūkinių miškų grupei.
Kas tai – miškininko klaida, nekompetencija ar tyčinis klaidinimas? Viešai prieinamose miškų klasifikacijos grupių duomenų bazėse, kurios yra paskelbtos Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje, net ir ne specialistas, žinodamas sklypo numerį, gali matyti, kad iškirstas miškas – rekreacinėje teritorijoje, o ne ūkinėje. Tą patvirtino ir Valstybinės miškų tarnybos atstovai Kaune.
Ar to nematė leidimą išrašęs R.Kuzmickas, kurio pareiga, prieš išduodant leidimą, įsitikinti, kuriai miškų grupei priklauso kirstinas plotas, o vėliau ir kontroliuoti, kaip vykdomas kirtimas?
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas tikina, kad pasielgė teisingai, mat minėtas miškas – ūkinio pobūdžio, nors jo vadovai aiškiai ir tiksliai nurodė, kad minėta teritorija – rekreacinės ir ekosistemos apsaugos miškų grupėje.
Regioninio parko specialistai – neinformuoti
Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė apie minėtą kirtimą nieko nežinojo. Tačiau vėliau, po pokalbio su R.Kuzmicku, teigė, esą minėta teritorija – ūkinio pobūdžio miškas.
„Paprastai visi kirtimai su mumis derinami ar mes jau bent informuojami apie tai, kas vyksta mūsų saugomose teritorijose“, – sakė Veisiejų regioninio parko direktorė L.Žukauskienė.
 |
| Vilmos Danauskienės nuotr./Veisiejų regioniniame parke esančiame Babrų miške iškirsta hektaras miško, nors kirtimai toje vietoje - draudžiami. |
Tačiau kirtimas Babrų miške derintas nebuvo. Kodėl?
„O ko su jais derinti? Deriname tik tuomet, kai daromas miškotvarkos projektas, o čia tebuvo eilinis kirtimas“, – ir šios klaidos nepripažino Valstybinės miškų tarnybos specialistas R.Kuzmickas.
Paklausta, kas ir kaip atsakys, jei visgi paaiškės, kad leidimas iš tiesų buvo neteisėtas, nes miško teritorija yra ne ūkinės, o, kaip patvirtino Valstybinėje miškų tarnyboje, rekreacinės paskirties, L.Žukauskienė sutriko.
„Greičiausiai miško savininkai buvo sudarę sutartį su miško kirtėjais. Tai šiuo atveju atsakys jie, mat nesilaikė miško kirtimo taisyklių“, – svarstė regioninio parko direktorė.
Baudos – simbolinės, žala – didelė
Baudos tokiems kirtėjams – simbolinės, siekiančios 100–500 litų. Toks atvejis jau užfiksuotas tame pačiame Lazdijų rajone, kai to paties R.Kuzmicko leidimas kirsti mišką buvo išduotas bendrovei „Medienos prekybos grupė“. Menciškės kaime, derindamas miškotvarkos leidimą miško kirtimo darbams, šis valstybinės miškų tarnybos specialistas „nepastebėjo“ prieš keletą metų iškirstų valksnų ir jų nepažymėjo. Miškakirčiai per visą kertamo miško plotą išrėžė naujas biržes valksnoms – kelių metrų pločio juostas, skirtas medienos išvežimui iš kertamo ploto.
 |
| Vilmos Danauskienės nuotr./Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistas R.Kuzmickas teigė nematęs šių valksnų Menciškės miške, tad leidęs kirsti naujas. |
Po to, kai Valstybinė miškų tarnyba gavo skundą dėl galimai neteisėto projekto derinimo ir leidimo išdavimo bei neužtikrinto miško kirtimo teisėtumo darbų, R.Kuzmicko veiklą tikrino jo vadovybė.
Tikrintojai pareigūno veiksmuose darbo drausmės pažeidimų ar nusikalstamos veikos ne tik neįžvelgė, bet net nevertino. Tačiau pripažino, kad pažeidimų būta ir... nubaudė 100 litų bauda miško kirtėjus, kuriuos buvo pasamdžiusi mišką nupirkusi ir medienos verslu užsiimanti bendrovė.
„Esu didžiųjų medienos perdirbėjų tarpusavio konkurencijos auka. Jie skundžia mane, bando išversti iš posto“, – skundėsi kalbinamas Valstybinės miškų tarnybos specialistas R.Kuzmickas.
Šiuo metu, šaltinių duomenimis, Aplinkos ministerijoje nagrinėjamas skundas, kuriame prašoma įvertinti ne tik R.Kuzmicko, bet ir visos Valstybinės miškų tarnybos vadovų veiksmus.
Skundą surašęs druskininkietis Romualdas Pašukonis neslepia įtariantis, kad, naudojantis įstatymų spragomis ir galimai nesąžiningais miškus prižiūrinčių kontrolierių paslaugomis ar nekompetencija, privačiuose Lietuvos miškuose vyksta nevaldomas gamtos naikinimas.
„Biznis yra greitas, pelnas – didelis, privatūs miškų savininkai naudojasi teise gauti pelno iš savo turimo turto, tačiau visiškai niekas nesusimąsto apie tai, kad gamtai daroma didžiulė žala, o gamtą saugojančios institucijos dažnai net nežino, kas vyksta jų saugomose teritorijose“, – neslėpė dzūkas.
