Keliolikos tomų baudžiamąją bylą apie nepilnamečių patirtą smurtą Vilniaus rajono apylinkės teismui perdavę pareigūnai kaltinimus pateikė aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbuotojams. Visi jie – pedagogai, daugelis jų iki šiol dirba su vaikais, pirmadienį rašo portalas delfi.lt.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra nusprendė, kad dėl prieš vaikus galimai panaudoto fizinio smurto ir neteisėto laisvės atėmimo turi būti teisiama buvusi centro direktorė, šiuo metu Vėliučionių vaikų pagrindinėje mokykloje etiką dėstanti, Julijana Mažuolytė, buvęs centro Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjas, o dabar tik auklėtojas Alvydas Alimas bei tokias pačias pareigas centre užimantis Algis Dranickas.
Tuo metu buvusi centro direktorės pavaduotoja Eurika Chodosevičienė (šiuo metu dirba Vilniaus vaikų socializacijos centre auklėtoja ir mokytoja Bezdonių mokykloje), mokytojai Petras Trepeka, Algirdas Kirkilis, buvusi socialinė pedagogė Edita Kobernik ir auklėtojas Janas Šibakovskis kaltinami tik dėl fizinio skausmo vaikams sukėlimo.
„Kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – klausė vienas nepilnametis.
Į pirmadienį surengtą teismo posėdį 5 nepilnamečiai buvo atvežti iš įkalinimo įstaigos – jie suimti dėl kitų baudžiamųjų bylų.
Anot valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės Audronės Pupeikienės, vaikai skundėsi, kad buvo mušami ir uždaromi į karcerius. Byloje pateikti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir neteisėto laisvės atėmimo.
Bylą nutarta nagrinėti neviešuose posėdžiuose.
Anot delfi.lt, vaikai yra pasakoję, kad dažniausiai prieš juos smurtaudavo tuometė centro direktorė J.Mažuolytė – esą ji ne tik įspirdavo į koją, suduodavo per veidą ar daužydavo gumine lazda ar šluota, bet ir per vieną pamoką yra metusi gėlių vazoną ir taip sužalojusi vieną nepilnametį.
Maža to, keli vaikai nurodė, kad kartais J.Mažuolytės sodyboje neatlygintinai dirbdavo įvairius ūkio darbus – pjaudavo žolę, skindavo serbentus ir kasdavo žemę. Už tai jiems direktorė nupirko saldainių.
Tačiau tie patys vaikai pareiškė, kad direktorės elgesys buvo neprognozuojamas – ji labai pykdavo, kai nepilnamečiai pabėgdavo iš socializacijos centro.
„Kai mus policija parveždavo į centrą, būdavome uždaromi į karcerį – jis oficialiai buvo vadinamas relaksaciniu kambariu“, – sakė ne vienas paauglys.
„Jiems suteiktos didžiulės teisės, jie nežino, ką su jomis daryti, kaip išsidirbinėti“ , – sakė viena kaltinimus neigiančių pedagogių.
Nukentėjusieji pasakojo, kad dažniausiai į karcerį būdavo uždaromi tik su apatinėmis kelnaitėmis.
„Ten būdavo labai šalta, nėra jokių baldų, duodavo tik čiužinį ir kibirą atlikti gamtiniams reikalams“, – sakė vienas vaikas.
Nepilnamečiai aiškino, kad karceryje būdavo laikomi po kelias dienas, tiesa, nakvoti galėdavo savo lovoje, tačiau ryte vėl būdavo patalpinami į nelegalų kalėjimą.
„Žinau atvejį, kai direktorė barė vieną į centrą po pabėgimo sugrąžintą vaiką ir jo galvą įkišo į klozetą“, – vieną nepilnametį cituoja delfi.lt.
„Mokytis centre nelengva, tačiau kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo vienas nepilnametis.
Nepilnamečiai pasakojo ir apie patiriamą smurtą – esą nuo auklėtojų galėdavo gauti tiesiog už nieką. Be to, jie sakė, jog jų jau nebestebino, kai būdavo išvadinami „daunais, asilais, debilais“.
Vienas paauglys pareigūnams pasakojo, kad kartą bėgdamas užkliudė direktorės pavaduotoją, kuri vėliau su keliais auklėtojais atėjo į jo kambarį ir ant šio užšoko: „Kojomis užsėdo ant krūtinės ir ėmė trankyti per galvą, šaukdama, jog neturiu teisės ją keiksnoti, galiu keikti savo motiną, nes ji – prostitutė, k..va.“
„Mes suprantame,kad vaikai yra šios supuvusios sistemos aukos, jiems suteiktos didžiulės teisės, jie nežino, ką su jomis daryti, kaip išsidirbinėti – teisės gali būti žmogui, kuris yra sąmoningas ir atsakingas, o kai žmogus, kuris nesupranta, ką su tomis teisėmis daryti, tai demokratija virsta anarchija“, – kaltinimus neigianti E.Chodosevičienė piktinosi, kad prokurorai patikėjo vaikų pasakojimais.
