Verslininko D.Vaisėtos žudikai nuo griežtų bausmių neišsisuko

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė už verslininko Dariaus Vaisėtos nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti kitą asmenį nuteistųjų kasacinius skundus. Vilnietį D.Vaisėtą nužudę nuteistieji kasaciniais skundais prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius bei sušvelninti jiems skirtas bausmes.
(iš kairės) Mantas Adomavičius ir Romanas Mironiukas
(iš kairės) Mantas Adomavičius ir Romanas Mironiukas / Luko Balandžio nuotr.

Ikiteisminis tyrimas dėl 40-mečio verslininko nužudymo buvo pradėtas 2009 m. birželio mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vilniečio nužudymą organizavo Mantas Adomavičius, jam aktyviai talkino jo draugė Monika Elenbergaitė, dirbusi verslininko vadovaujamoje įmonėje.

Ji rinko informaciją apie savo viršininko asmeninį gyvenimą, turimus turtus. Pasinaudojęs M.Elenbergaitės suteikta informacija, M. Adomavičius kruopščiai suplanavo šiurpų nusikaltimą.

2009 m. birželio mėnesio vakarą Vilniaus rajone M.Adomavičius kartu su bendrininkais Laurynu Drūteika ir Romanu Mironiuku nužudė M.Elenbergaitės į sutartą vietą atviliotą verslininką.

Po nusikaltimo negalėdami užvaldyti didžiosios dalies verslininko turto, bendrininkai numatė kitą auką. Jie buvo sulaikyti, kai ieškojo tinkamos vietos 36-erių metų verslininko nužudymui, su kuriuo aktyviai bandė suartėti M.Elenbergaitė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. už itin žiaurų verslininko nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti kitą asmenį šių nusikaltimų organizatoriui M.Adomavičiui skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę, jam aktyviai talkinusiai M.Elenbergaitei – 17 metų laisvės atėmimo bausmę, bendrininkas R.Mironiukas buvo nuteistas kalėti 18 metų, L.Drūteika – 16 metų.

Dėl turtų verslininką žiauriai nužudę jauni nusikaltėliai jo artimiesiems turėjo atlyginti turtinę bei neturtinę žalą ir nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas.

Nuteistieji su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir pateikė apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą nagrinėjo dar ketverius metus, tačiau Vilniaus apygardos teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių nepakeitė.

Siekdami trumpesnių laisvės atėmimo bausmių, nuteistieji Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinius skundus. Tačiau teismas tenkino prokuroro prašymą ir atmetė visų trijų nuteistųjų kasacinius skundus, nuteistosios M.Elenbergaitės kasacinį skundą tenkino iš dalies.

Ji kasaciniame skunde teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl nužudymo itin žiauriai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad M.Elenbergaitė betarpiškai nedalyvavo atimant gyvybę verslininkui, nes tuo metu sėdėjo mašinoje, tačiau nepanaikino jos atsakomybės už dalyvavimą organizuotoje grupėje nužudant bejėgiškos būklės žmogų iš savanaudiškų paskatų.

Teismas nesušvelnino nė vienam iš nuteistųjų skirtų laisvės atėmimo bausmių, praneša Generalinė prokuratūra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų