Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę, policiją, muitinę ir kitas valdžios bei teisėsaugos institucijas aptarnaujančios firmos „Alpera“ direktorius P.Maciulevičius trečiadienį duodamas parodymui teismui pareiškė, kad pareigūnai be užuolankų pagrasino sužlugdysiantys jo šeimos verslą, todėl jis sutiko korupcijos byloje apšmeižti ir padėti „palaidoti“ dabar nuo pareigų nušalintą ir teisiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Valdymo organizavimo skyriaus viršininkę R.Skimundrę.
„Aš tikėjausi, kad kada nors jam prabils sąžinė, nes tų kyšių, žinoma, nebuvo“, – trečiadienį po teismo posėdžio 15min.lt prasitarė kaltinamoji R.Skimundrė, iki šiol nuosekliai neigusi visus jai mestus kaltinimus dėl korupcijos ir vadinusi šią iškeltą bylą susidorojimu.
Tuo tarpu kartu su R.Skimundre kaip kyšių davėjas teisiamas P.Maciulevičius iki šiol buvo tarsi kitoje barikadų pusėje: verslininkas ir sulaikymo metu, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuoširdžiai atgailaudavo dėl korupcijos, smulkiai pasakojo visas aplinkybes ir faktiškai buvo vertinamas kaip sėkmingos bylos baigties garantas.
„Noriu pareikšti, kad savo kaltės aš nepripažįstu, noriu pateikti apie tai savo paaiškinimus“, – proceso dalyvius privertė suklusti ir, ko gero, labiausiai bylą kuruojantį prokurorą suglumino teisiamasis. Vos prieš minutę iki šio skandalingo pareiškimo valstybės kaltintojas pasidžiaugė, kad atėjo laikas išklausyti paties kaltinamojo, kuris bendradarbiavo su teisėsauga ir atviru pasakojimu padėjo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.
Dalykinius reikalus tvarkė prie kavos puodelio
„Savo ankstesnių paaiškinimų apie kažkokius pinigų perdavimus aš nepatvirtinu. Paaiškinsiu, kodėl taip pasielgiau. Gerbiamas teisme, aš esu verslininkas. Per mano praktiką niekada nebuvo nei kalbų, nei netgi minčių apie kažkokius piniginius atlygius. Aš esu naujos kartos atstovas ir manau kad kyšiai – tai atgyvena“, – į bylą nagrinėjantį teisėją Vladislavą Lenčiką kreipėsi P.Maciulevičius.
Aš esu verslininkas. Per mano praktiką niekada nebuvo nei kalbų, nei netgi minčių apie kažkokius piniginius atlygius. Aš esu naujos kartos atstovas ir manau kad kyšiai – tai atgyvena, – į bylą nagrinėjantį teisėją kreipėsi kaltinamasis.
Jis pridūrė, kad jei kada nors gyvenime vėl patektų į tokią nedėkingą situaciją, dabar jau žinotų, kaip pasielgti, ir elgtųsi visiškai priešingai – nešoktų pagal teisėsaugininkų dūdelę ir nežlugdytų žmonių.
„Man teko pasiduoti provokacijai ir pasakyti realybės neatitinkančius faktus, kad ši situacija kuo greičiau pasibaigtų“, – sakė P.Maciulevičius.
Verslininkas teisme pasakojo, kad su R.Skimundre bendravo daug metų darbiniais reikalais – Vilniaus policija iš jo firmos užsakinėdavo įvairius suvenyrus.
P.Maciulevičius neslėpė, kad jo santykiai su skyriaus viršininke buvo draugiški, šilti, jiedu prašydavo vienas kito įvairių paslaugų, reikalus aptarinėdavo ne tik kabinetuose, bet ir jaukesnėje aplinkoje prie kavos puodelio.
Kaltinamasis pabrėžė, kad bemaž per penkerius metus Vilniaus apskrities VPK apmokėjo „Alperai“ 8 užsakymus, bendra jų suma siekė vos 18 757 litus.
Už firminių policijos laikrodžių gamybą P.Maciulevičiaus vadovaujama firma, jo teigimu, uždirbo tik 1 694 litus, neatskaičius mokesčių. Verslininkas retoriškai klausė, ar verta mokėti, pavyzdžiui, 3 000 litų kyšį, kad laimėtum tokį konkursą.
Lemtingas rugsėjo 5-osios rytas: krata „Alperoje“
Kaltinamasis puikiai prisimena, kaip 2012 m. rugsėjo 5 d. rytą į „Alperos“ būstinę atvyko 4 asmenys, prisistatę esantys iš Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus, pasakė, kad ieško Pauliaus.
„Sakė, kad turi orderį ir atliks kratą“, – minėjo P.Maciulevičius, pabrėžęs, kad nė vienas iš pareigūnų net neatidarė nė vieno stalčiaus, nepaėmė jokio dokumento.
Verslininkas pasakojo toliau: „Vienas iš pareigūnų, vyresnis, Krikštaponis, pasakė, kad buvo vykdoma operatyvinė veikla ir kad jie viską žino apie viešąjį pirkimą. Ir dabar aš jiems turiu viską papasakoti apie VPK vykusį viešąjį pirkimą, tik nepasakė, apie kurį konkrečiai.“
P.Maciulevičiui įstrigo žodžiai, kad pareigūnai žino, su kuo jis dirba.
„Mes galime padaryti taip, kad tu daugiau negausi iš jų jokių užsakymų“, – tokią frazę teisme citavo kaltinamasis, pabrėžęs, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai apie jo klientus iš Seimo, Vyriausybės ir kitų organizacijų kalbėjo kaip apie savo bičiulius kolegas, kuriuos paveikti jiems užteks skambučio.
Kaltinamasis aiškino, kad užsakymai iš valdžios įstaigų sudaro apie 50 proc. jo įmonės veiklos.
„Toks uždraudimas man reikštų bankrotą, 30 žmonių eitų į gatvę“, – tikino P.Maciulevičius.
Pasak kaltinamojo, pareigūnai vadinamosios kratos metu šiek tiek pakeitė toną – prasitarė, kad „tu nesi mūsų tyrimo objektas“.
„Mūsų objektas yra negeras pareigūnas. Pareigūnas, kuris nesilaiko įstatymų“, – pareigūnų žodžius citavo P.Maciulevičius, kuriam buvo tiesiai šviesiai įvardinta: tai yra Renata Skimundrė.
Verslininkas suprato, kad tyrėjų tikslas yra pričiupti Vilniaus apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus viršininkę ir sužlugdyti jos karjerą. Tada jis prisiminė, kad pati R.Skimundrė sykį jam buvo pasiguodusi, kad darbe įgijo keletą priešų – moteris buvo paminėjusi dvi pavardes siekiančių subtiliai su ja susidoroti asmenų.
Kažin iš ko čia Skimundrė taip gerai gyvena, turi namą, apynaujį automobilį?
„Jei šitas dalykas bus sutvarkytas, jokių pasekmių nebus, tu dirbsi, kaip ir dirbai“, – šie iš jį sulaikiusių pareigūnų išgirsti žodžiai, pasak P.Maciulevičiaus, suteikė jam viltį.
Pasiūlė cinišką sandėrį?
Verslininką pareigūnai, paėmę tik kompiuterį ir užrašų knygelę, išsivežė. P.Maciulevičius pabrėžė, kad pakeliui liko vienas su svarbiuoju pareigūnu Krikštaponiu.
„Automobilyje pasikeitė bendravimo maniera. Jis tapo kažkokiu mano draugu. Pasakė, kad žino, kaip sudėtinga dirbti su valstybinėmis organizacijomis. Ir kad be kyšių neįmanoma gauti valstybinių užsakymų“, – teismui pasakojo teisiamasis.
P.Maciulevičius teigė išgirdęs iš pašnekovo istoriją, kaip jiems sykį įkliuvo vienas kontrabandininkas, pabandęs išsisukti nuo atsakomybės 25 000 litų kyšiu.
„Jis sakė, kad kyšio nepaėmė, bet paskambino kriminalistams. Netrukus nustebo jį pamatęs laisvėje, o tas kontrabandininkas pasakė, kad davė 50 000 litų kriminalistams, ir jį paleido“, – pasakojo verslininkas.
P.Maciulevičius taip pat prisiminė, kad pakeliui iš pareigūno sulaukė nedviprasmiškų replikų: kažin iš ko čia Skimundrė taip gerai gyvena, turi namą, apynaujį automobilį.
Kaltinamasis sakė iš pareigūnų išgirdęs dar vieną svarbią mintį: R.Skimundrė jau nušalinta nuo pareigų ir į darbą tikrai nebegrįš, todėl jos ginti tiesiog nebeverta.
„Be to, pasakė, kad mano reikalai yra smulkmena, kad yra kažkokia grandiozinė statybų byla, kur Renata Skimundrė įkliuvo“, – pasakojo kaltinamasis.
P.Maciulevičius buvo pasodintas pasikalbėti apie reikalo esmę.
„Mes žinome, kad tu davei pinigus“, – tokią frazę išgirdo verslininkas.
„Kokius pinigus?“ – tokia esą buvo jo nuostaba.
„Mes viską žinome. Tu papasakok apie laikrodžių pirkimą ir graviravimą. Neturėtum meluoti, slėpti. Mes viską žinome“, – buvo pakartota įtariamajam.
Pareigūnai, pasak P.Maciulevičiaus, iškart prasitarė jam, kad jie viską apgalvojo: „Už tave laiduos tėvas, jis taps įmonės vadovu bent laikinai, ir taip viskas pasibaigs.“
Teismui parodymus davęs verslininkas šioje vietoje prakalbo apie tai, kad reputacija versle yra viskas. „Mano tėčiui ši įmonė reiškia viską. Jis ją įkūrė, jis į darbą ateina pirmas, išeina paskutinis, visais darbuotojais rūpinasi kaip savo vaikais“, – P.Maciulevičius aiškino, kodėl dėl šeimos verslo desperatiškai ieškojo išeities iš keblios padėties.
„O kas bus Skimundrei?“ – verslininkas sakė, kad jam rūpėjo jo dalykinės partnerės likimas, net jei jis sutiks ciniškai padėti ją „palaidoti“.
„Ji ar taip, ar taip bus atleista iš darbo. Gal dar gaus kažkokią baudelę, ir viskas“, – toks esą buvo kažkurio pareigūno atsakymas.
P.Maciulevičius teisme pasakojo, kad lyg ir bandė kalbėti apie tai, kad tokie susidorojimo metodai jam nepriimtini, tačiau pats buvo patyręs tokį šoką, kad norėjo kuo greičiau ištrūkti.
„Pasakiau jiems, kad pasakysiu viską, ko jūs norite“, – neslėpė vilnietis.
Už policijos reprezentacinius laikrodžius „Alpera“ iš Vilniaus apskrities VPK gavo 10 164 litus.
„Tai tu mums pasakyk, kiek tu davei“ – tokio prašymo sulaukė P.Maciulevičius. Jis neslėpė, kad dialogas su pareigūnu išėjo kvailokas.
– Tai jūs pasakykit, kiek aš daviau.
– Tai kiek – 10, 20, 30 procentų?
– Nežinau.
– Tai 2 000, 3 000 litų?
– Nežinau.
– Gerai, bus 3 000 litų.
Kito konkurso vertė, kurį laimėti „Alperai“ esą padėjo P.Maciulevičiaus kyšis, buvo dvigubai didesnė.
– Turbūt dvigubai davei?
– Gerai, dvigubai.
Pasak P.Maciulevičiaus, jam buvo pasakyta, kad visa tai jis turės pakartoti tyrėjai.
Skambučiu nuramino tėvą
Verslininkas pasakojo, kad apie 12 val. savo mobiliajame telefone rado kelis praleistus tėvo skambučius – jis žadėjo grįžti į biurą po geros valandos, o užtruko kur kas ilgiau. P.Maciulevičius pasiteiravo, ar gali paskambinti tėvui ir jį nuraminti.
„Būtinai paskambink tėčiui. Ir prisipažink, ką mums pasakei“, – tokio padrąsinimo sulaukė verslininkas.
„Pasakiau, kad daviau 6 000 litų. Apie kito kyšio sumą aš net pamiršau, turbūt todėl, kad jo nebuvo“, – teigė kaltinamasis.
Anot P.Maciulevičiaus, tėvas atsakė, kad padėtis bloga, teiravosi, kas dabar bus.
„Blogai, bet pareigūnai žadėjo, kad nebus taip blogai, žadėjo viską sutvarkyti“, – esą taip tėvą nuramino sūnus.
Nepanoro atsakinėti į klausimus
Po šio pokalbio prie P.Maciulevičiaus, jo teigimu, priėjo „Imuniteto tarnybos viršininkas“.
Pasak kaltinamojo, viršininkas visiškai neatrodė nustebęs dėl jo prisipažinimo apie nebūtą kyšį, atvirkščiai, atrodė, kad viskas taip ir turėjo būti.
P.Maciulevičius toliau bendravo su tyrėja. Jis pasakė, kad R.Skimundrei davė 3 000 litų kyšį, įvardindamas šią sumą „kavai“. Tuo tarpu 6 000 litų sumos vadinti kyšiu jis nebenorėjo, todėl paprašė įvardinti ją apklausos protokole kaip „paskolą“.
„Maniau, kad jau užtenka vieno karto, kad daviau“, – niuansus apie terminus teismui aiškino kaltinamasis.
Vizito policijoje pabaigoje „Imuniteto tarnybos viršininkas“ draugiškai paspaudė P.Maciulevičiui ranką, pagyrė, kad jis viską labai gerai padarė.
Verslininkas pasakė, kad R.Skimundrei davė 3 000 litų kyšį, įvardindamas šią sumą „kavai“. Tuo tarpu 6 000 litų sumos vadinti kyšiu jis nebenorėjo, todėl paprašė įvardinti ją apklausos protokole kaip „paskolą“.
Kitą dieną įtariamajam, susizgribusiam susirasti advokatą, dar teko užsukti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur P.Maciulevičius ir vėl papasakojo visą, jo teigimu, išgalvotą istoriją apie R.Skimundrei duotus kyšius.
„Kyšių datas reikėjo sugalvoti, nes jų nebuvo. O toliau visa eiga yra žinoma. Daugiau neturiu, ką pasakyti“, – liudijimą teismui baigęs kaltinamasis P.Maciulevičius dar pridūrė norintis pasinaudoti savo teise neatsakinėti į jokius papildomus klausimus.
Prokuroras rankų nenuleido
„Reikės garsinti ankstesnius parodymus, perklausyti garso įrašus, peržiūrėti vaizdo medžiagą“, – netikėta linkme pakrypusią bylą kuruojantis prokuroras stengėsi neprarasti proceso kontrolės.
Teismas tam iš dalies iš karto pritarė: teisėjas pagarsino anksčiau P.Maciulevičiaus duotus parodymus, kurie tapo svarbiu jam ir R.Skimundrei iškeltos baudžiamosios bylos pagrindu.
„Kaltinamasis aktas yra surašytas melagingai“, – trečiadienį jau ne pirmą sykį pareiškė kaltinamoji R.Skimundrė, kurios parodymų Vilniaus apygardos teisme planuojama klausyti rugpjūčio 19 d.
Moteris nuo pareigų Vilniaus policijoje yra nušalinta jau beveik dvejus metus, kol ši priemonė taikoma, kitur įsidarbinti pareigūnė negali. R.Skimundrė minėjo, kad būsto paskolos mokėti nebegali, bankui jau susikaupė skola.
Solidūs užsakovai
Šios baudžiamosios bylos taikiklyje atsidūrusi bendrovė „Alpera“ – tai 1997 metais įsikūrusi dailiųjų ir juvelyrinių spalvotųjų metalų dirbinių projektavimo, gamybos ir prekybos įmonė.
Pagrindinė įmonės produkcija – verslo dovanos, ordinai, medaliai, ženkliukai, pareigūnų skiriamieji ženklai, prizai, suvenyrai, papuošalai ir kt.
Įmonės aprašyme svetainėje internete pabrėžiama, kad nuolatiniai „Alperos“ klientai – aukščiausiosios valstybės institucijos ir įstaigos: Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bankai.
