Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo skambiu mastu. Bylos duomenimis, padaryta žala siekia 532 000 litų.
Kaltinamųjų suole – buvęs klestintis Kauno verslininkas Rolandas Skopas (gim. 1966 m.) su buvusia žmona Ramune Valerija Skopiene (gim. 1965 m.). Neoficialiomis žiniomis, išsiskyrę sutuoktiniai pastaruoju metu atskirai gyvena Vilniuje.
15min.lt primena, kad šiuo metu bedarbis R.Skopas viešoje erdvėje figūruodavo kaip žinomas, klestintis, tačiau prieštaringos reputacijos verslininkas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikotarpiu buvęs vienas stambiausių šalies prekybininkų kailiais.
Anot žiniasklaidos, 1998–2001 metais R.Skopas buvo siejamas su tuo metu ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje veikusios Daškinių gaujos lyderiu Remigijumi Daškevičiumi. Kaip žinoma, tuometis Lietuvos bokso federacijos prezidentas, pravarde Daškė, buvo nušautas 2001 m. Vilniaus senamiestyje, kai išėjo iš picerijos „St. Valentino“.
Tuo tarpu 2002 m. pasikėsinimas buvo surengtas ir į R.Skopą, kuris tuo metu vadovavo statybų ir viešbučių verslą vykdžiusiai bendrovei „Saros užeiga“.
Palangoje į R.Skopo vairuojamą automobilį BMW X5 „Saros užeigos“ teritorijoje prieš dešimtmetį buvo paleisti 12 šūvių.
Palangoje į R.Skopo vairuojamą automobilį BMW X5 „Saros užeigos“ teritorijoje buvo paleisti 12 šūvių. Tačiau verslininko ranką kliudė tik viena kulka. Po įvykio R.Skopas net nerašė pareiškimo policijai, pasikėsinimo užsakovai bei aplinkybės neištirtos iki šiol.
Dabar R.Skopą ir R.V.Skopienę į teisiamųjų suolą atvedė maždaug 2007-ųjų metų įvykiai. Bylos užkulisiuose kalbama, kad ši byla ganėtinai klampi, joje narpliojamos peripetijos labai primena civilinius piniginius santykius. Matyt, ne veltui ikiteisminis tyrimas buvo du sykius nutrauktas, o bylą į teismą prokuratūra ryžosi perduoti tik iš trečio karto.
Pirmadienio posėdyje paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pakeitė šioje byloje kaltinimus. Pakeitimų esmė – kad R.Skopo vaidmuo vertinamas ne kaip padėjėjo, bet kaip vykdytojo. Prieš tai vykdytoja buvo laikoma tik R.V.Skopienė, dabar buvę sutuoktiniai figūruoja kaip bendrininkai.
Pagal bylos medžiagą, buvę sutuoktiniai apgaule savo naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.
Ši istorija nėra vertinama kaip buitinis nesugebėjimas grąžinti skolos, nes teigiama, kad skolindamiesi dideles sumas Skopai piktnaudžiavo pasitikėjimu, be to, turėdami finansinių sunkumų jie iš esmės galėjo iš anksto žinoti, kad paskolų grąžinti nepajėgs.
Bylos duomenimis, Skopai prašė vienos moters, su kuria jų šeima gana artimai bendraudavo, paskolinti 400 000 litų.
Moteris tiek grynųjų neturėjo, tačiau sutiko užstatyti savo butą Vilniuje ir sklypą Trakų rajone, kad reikiamą sumą verslininkams paskolintų kitas žmogus.
Maža to, 132 000 litų Skopams paskolino pati nukentėjusioji, dalį šios sumos pagyvenusi moteris pati skolinosi iš trečiųjų asmenų.
Kai Skopai praleido visus terminus grąžinti pinigus, užstatytas geradarės vilnietės būstas ir sklypas buvo parduoti iš varžytinių.
Išsiskyrę sutuoktiniai teisiami pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio (Sukčiavimas) 2 dalį, kuri skamba taip: „Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
Pirmadienį byloje paskelbta poros savaičių pertrauka, nes R.Skopas pareiškė nespėjęs susipažinti su naujuoju kaltinimu ir aptarti gynybinės pozicijos su savo advokate.
