A. V. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su dar dviem asmenimis, susitarė, kad jie apgaule ir pažadėdami legalų darbą Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) fabrikuose ir žemės ūkyje, žadėdami gerą atlygį už vagystes iš parduotuvių, pasinaudodami verbuojamų asmenų socialiniu pažeidžiamumu (dėl tvirtų socialinių ryšių neturėjimo, jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties), atsigabens keturis asmenis, kurie vykdys nusikalstamas veikas (vagystes iš parduotuvių), ir jie iš šių asmens vykdomų nusikalstamų veikų pelnysis.
Slapstėsi nuo teisėsaugos
Tam tikslui pasiekti jie pasiskirstė vaidmenimis, t. y. vienas iš bendrininkų, kuris tyrimo metu mirė, Lietuvoje suras ir užverbuos asmenis ir jų duomenis perduos A. V. ir asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kiti būdami Škotijoje suorganizuos užverbuotų asmenų išvykimą iš Lietuvos ir pasitikę minėtus asmenis Škotijoje juos išnaudos nusikalstamų veikų darymui – vagystėms iš parduotuvių.
Kaltinamasis nuo teisėsaugos institucijų slėpėsi nuo 2017 m., kol 2021 m. pabaigoje buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, konstatavo, kad A. V. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl prekybos žmonėmis neigė, tačiau pripažino, kad vežė nukentėjusiuosius į parduotuves vogti pagal iš anksto numatytus maršrutus, nuspręsdavo, kokias prekes vogti, ir užsiėmė vogtų prekių realizavimu ir iš to pelnėsi.
Žmones apmokė vogti
Nuosprendyje pažymėta, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Nusikalstama veika siejama su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu. Byloje nustatyta, kad A. V. siekė, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms – vagystėms užsienyje – daryti, siekiant gauti pelną.
Nukentėjusieji buvo apgauti žadant legalų darbą užsienyje arba gerą uždarbį už pavogtas prekes, buvo paimami jų asmens dokumentai arba neleidžiama išvykti, liepiama sulaikymo metu sakyti, kad vogė dėl neturėjimo ką valgyti, privalėjo vogti nurodytas konkrečias prekes ir jas atiduoti A. V. ar jo bendrininkams, o nepavykus pavogti ar per mažai pavogus nukentėjusieji patyrė psichologinį smurtą, grasinimus fiziniu susidorojimu, negavo pažadėto atlygio už pavogtas prekes.
A. V. ar jo bendrininkai pagal iš anksto suderintą vagysčių taktiką ir mechanizmą apmokydavo žmones vogti taip, kad nešant prekes iš parduotuvių nesuveiktų apsaugos sistemos.
Teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę
Skirdamas bausmę, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, ir nurodė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dešimt metų, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas nėra, be to, svarbus yra bausmės neišvengiamumo įgyvendinimas, o ne pernelyg ilgo įkalinimo siekimas.
Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant minimalias baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose nustatytas bausmes – A. V. skirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiesiems priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas: ilgiausiai (3 metus) vagystėms išnaudotam nukentėjusiajam priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusiems trims nukentėjusiesiems – po 500–700 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
