Per keletą pastarųjų mėnesių bent trys sostinės klubai sulaukė netikėtų svečių – grupelės ginkluotų policijos pareigūnų.
Kai kurie pareigūnai buvo uniformuoti, kiti – ne, nes jie teigė nusitaikę į narkotikų prekeivius. Po kiekvieno iš šių reidų policija aiškino sulaikiusi ne po vieną narkotikų platintoją ar narkotikais apsirūpinusį jaunuolį.
Baudžiamoji atsakomybė numatyta tiek už narkotikų prekybą, tiek už jų laikymą.
Prieš keletą savaičių sostinės policijos taikiklyje atsidūrė ir baras „Peronas“, tačiau, baro savininko Raimondo Prankos teigimu, po įvykio nesulaukta jokios informacijos iš pareigūnų apie sulaikytus narkotikus.
15min žiniomis, reido metu narkotikų nebuvo rasta.
R.Pranka aiškino nesuprantantis tokių netikėtų patikrinimų. Pasak jo, tai verčia jį ir kitus baro lankytojus jaustis nusikaltėliais – policija su jais elgiasi lyg su narkotikų platintojais.
„Nemoku prekiauti narkotikais, netoleruoju ir neleidžiu, kad mano bare būtų prekiaujama narkotikais. Laikausi visų įstatymų ir reikalingos tvarkos, kad mano svečiai jaustųsi saugūs“, – pabrėžė R.Pranka ir paviešino reido vaizdo įrašą, kuriame matyti besiblaškantys pareigūnai.
Antradienį vakare „Perone“ kaip tik buvo surengta diskusija dėl tokių reidų efektyvumo, į kurią, be teisininkų, buvo pakviestas ir naujienų portalo „VICE“ žurnalistas Maxas Daly iš Jungtinės Karalystės.
Po diskusijos 15min turėjo išskirtinę galimybę pakalbinti M.Daly, kuris daugelį metų tyrinėjo britų narkotikų vartojimo kultūrą, o šiuo metu ruošia istorijas, kaip jis pats sako, „apie narkotikų verslą iš vidaus“. Jo knygoje „Narcomania“ atskleidžiamos narkotikų prekeivių, vartotojų, policininkų, politikų patirtys ir požiūris į draudžiamas psichotropines medžiagas.
Pasak jo, britai dievina narkotikus. Žinoma, ne visi, bet tai yra tikrai pelninga rinka narkotikų prekeiviams, kurie nepraleidžia progos išnaudoti šį britų polinkį, o politikai, anot M.Daly, tai ignoruoja. „Panašiai kaip čia“, – baigdamas prisistatymą sakė „VICE“ žurnalistas.
Iš to, ką žinau, manau, kad policija persistengė. Jie kabinėjosi prie žmonių, vertė juos jaustis apgailėtinai, nors tie žmonės jokios žalos kitiems nedarė.
– Gal pradėkime nuo to, ko ir atvažiavote į Vilnių – paaiškinkite, kodėl tokie reidai, jūsų manymu, yra neefektyvūs?
– Pirmiausia, tokie reidai – sprendžiant bent iš to, ką girdėjau – yra neproporcingi, nes demonstruojama daug jėgos, palyginti su tuo, ką rado pareigūnai.
Jeigu vyktų panašus reidas Jungtinėje Karalystėje, kur figūruotų automatai, kaukės ir būtų tikrinami net lankytojai, jų kišenės išverčiamos, aš manyčiau, kad tai vyksta mafijos kontroliuojamame klube prieš organizuotų gaujų narius. Tokie tipai turėtų pardavinėtų narkotikus už milijonus svarų, kad sulauktų panašaus ginkluotos teisėsaugos dėmesio, nes mafija taip pat galėtų turėti ginklus ir atsišaudyti.
Tuomet taip – jie guldomi ant žemės, išrengiami, kad pareigūnai būtų tikri, jog jie neturi jokių šautuvų, peilių ar dar kokių ginklų. Dažnai juos taip sulaiko, kad kilogramų kokaino nepaskandintų tualetuose. Tokiose situacijose tai suprantama.
Bet dėl šitų reidų Vilniuje, aš girdėjau, kad policija reagavo į turimą informaciją, jog kažkas klubuose pardavinėja narkotikus – ar šiek tiek kanapių, ar šiek tiek ekstazio. Ar policija ten lankėsi kasdien savaitę, ar kas savaitę per mėnesį, kad išsiaiškintų, ar tas asmuo, apie kurį buvo pranešta, kartais nėra koks idiotas, kuris neatsargiai prasitarė „eee, jo, galėčiau jums gaut narkotikų“? Ar jie buvo tvirtai įsitikinę, kad kažkas parduoda narkotikus, todėl ir surengė reidą.
Iš to, ką žinau, manau, kad policija persistengė. Jie kabinėjosi prie žmonių, vertė juos jaustis apgailėtinai, nors tie žmonės jokios žalos kitiems nedarė. Kodėl reidai nevyksta dėl muštynių baruose? Galbūt ir ten reiktų įsiveržti su ginklais. Man tai atrodo nesąžininga ir nėra tikrasis teisingumas. Policija turėtų praleisti daugiau laiko vaikydamasi blogus vyrukus. Jeigu jie taip darytų, tuomet tai turėtų efektą narkotikų rinkai. Jeigu nori užkirsti kelią narkotikų rinkai, sučiupkit vaikinus viršuje, o ne kūdikius – vartotojus.
– Kaip paaiškintumėte tai, kad reidai vyksta mažuose, alternatyviuose klubuose, kuriuose nėra tiek daug lankytojų, nors kalbama, kad kituose, kur kas labiau posh, sostinės klubuose narkotikai labiau paplitę, tačiau jie reidų išvengė?
– Įsivaizduokime, kad kad aš esu policijos pareigūnas Lietuvoje. Aš nesu narkotikų ekspertas, aš pareigūnas. Tuomet aš sprendžiu, kur labiausiai tikėtina, kad įvykdęs reidą ar pasiuntęs neuniformuotus pareigūnus aš rasiu narkotikų. Na, tikriausiai tai būtų šiek tiek studentiška vieta, jos lankytojai tikriausiai turėtų juokingas šukuosenas, galbūt kai kurie turėtų dredus, jie klausytųsi keistos muzikos. Tai turėtų būti neturtingi žmonės. O tada – pirmyn. Iš esmės pareigūnams tai keisčiausi žmonės, o keisčiausi dažniausiai yra tie, kurie naudoja narkotikus. Taip rinkčiausi vietą, jeigu būčiau policijos pareigūnas.
Policija kaip ir didžioji dalis visuomenės nepažįsta ir nesupranta narkotikų vartotojų. Jie vadovaujasi stereotipais ir mano, kad tam tikras žmonių sluoksnis vartoja narkotikus. Kažkoks studentas, kažkas su dredais – narkotikų vartotojas. Kažkas, kas atrodo kaip tu – dėvi marškinius, atrodo formaliai – negalėtų vartoti narkotikų, jis nebent vartoja alkoholį.
Jeigu policija žinotų šiek tiek daugiau apie narkotikų verslą ir nusiųstų neuniformuotą pareigūną į patį prabangiausią klubą ar barą Vilniuje, jie aptiktų krūvą narkotikų, prostitučių. Policija to nesupranta, ir tiek.
Jeigu policija žinotų šiek tiek daugiau apie narkotikų verslą ir nusiųstų neuniformuotą pareigūną į patį prabangiausią klubą ar barą Vilniuje, jie aptiktų krūvą narkotikų, prostitučių. Policija to nesupranta, ir tiek.
Aš nebandau sudaryti įspūdį, kad britų policija ar britiška teisingumo sistema yra geresnė. Ne, policija visur pasaulyje yra policija – pareigūnai turi tam tikras pažiūras ir jie dažniausiai yra gana neišprusę narkotikų vartojimo klausimu.
Jie mano, kad jei kas nors pažeidė įstatymą – nesvarbu, ar tai kanapės, ar heroinas, ar dar kažkas – mes turim pričiupti tą tipą. Toks jų požiūris. Aš galiu suprasti, kodėl jie taip elgiasi, bet tokie reidai nepadeda nei policijai, nei visuomenei, nei jaunimui.
Geriau tegul leidžia jiems (pareigūnams – 15min past.) nueiti į barą ir pažaisti biliardą, vietoj to, kad reiduotų jaunuolius dėl menkų kiekių narkotikų. Neverta.
– Jūs užsiminėte apie bendradarbiavimą. Sunku tą įsivaizduoti, bet gal galėtumėte papasakoti, kaip turėtų atrodytų santykiai tarp klubo savininkų ar administratorių ir policijos pareigūnų?
– Turi būti dialogas. Turiu pasakyti, kad klubų ir barų savininkai taip pat turi prisiimti atsakomybę – jie negali leisti, kad žmonės akivaizdžiai vartotų narkotikus. Tiesa, tą pastebėti kartais būna labai sunku.
Kartais policija mano, kad jei neuniformuotas pareigūnas klube pastebėjo narkotikų pardavėją, tai klubo administracija yra kažkaip už tai atsakinga. O iš tiesų nėra taip paprasta. Juk net pareigūnams sunkiai sekasi sulaikyti į kalėjimus tekančius narkotikų srautus. Ar kas nors dėl to kabinėjasi prie kalėjimų prižiūrėtojų ar jų administracijos? Maždaug – kodėl yra narkotikų tavo kalėjime?
Aišku, kai kurie klubai gali būti tikros narkotikų irštvos. Aš esu matęs, kaip baruose ir klubuose žmonės daugiau prekiavo narkotikais nei linksminosi. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje reikėtų tai išspręsti kuo greičiau.
Bet mes kalbam apie jaukius, paprastus naktinius klubus, kur tik dalis žmonių vartoja narkotikus. Nemanau, kad dėl to klubų savininkai turėtų būti baudžiami. Policija turėtų stengtis tai suprasti ir dirbti kartu su klubų savininkais. Nereikėtų žaisti Šerloko Holmso ir siuntinėti slaptus pareigūnus. Tai kvailas žaidimas.
Galų gale, ką nori padaryti policijos pareigūnai? Sučiupti stambius narkodilerius, užtikrinti, kad klubas nebūtų narkotikų taškas ir kad jauni žmonės nemirtų šokių aikštelėje.
– Gerai, jeigu sakote, kad vien tik policijos pareigūnai kovoti su narkotikų prekyba negali, ką tuomet siūlytumėte daryti naktinių klubų ir barų savininkams?
– Aš sakyčiau, kad tas ryšys yra abipusis. Jeigu yra mažiau spaudimo iš policijos pareigūnų dėl kvailų dalykų kaip šitie reidai, tada klubų savininkai turėtų būti atviresni logiškiems patarimams. Po šitų reidų klubuose turėtų būt bijoma net užsiminti apie narkotikus. Žmonės dabar galvos – jei kažkas prasitarė apie narkotikus, tai policija laikys, kad visi čia vartoja narkotikus.
Klubų savininkai – tuo labiau. Jie galvos, šūdas, aš turiu atsiriboti nuo viso šito, kam man reikia nemalonumų. Bet jeigu policija į narkotikus nežiūrėtų taip paviršutiniškai ir šiek tiek atsipalaiduotų, o ne veržtųsi į vidų jėga, tuomet klubų savininkai lankytojams galėtų sakyti taip: nevartokit narkotikų mano klube, o jeigu vartojate, tai turėkit omeny, kad čia yra žmonių, kurie jums gali suteikt pagalbą, jei kas atsitiks ne taip.
– Ar tai yra dalis to, ką jūs vadinate „žalos sumažinimu“? Kaip tai apibūdintumėte?
– Tai apima daug žalos, kurią gali patirti narkotikų vartotojai ir kurią galima būtų sumažinti. Kalbu ne tik apie žalą jų sveikatai – sustabdyti juos nuo mirties, išprotėjimo, sužalojimo ar priklausomybės. Bet tam tikra prasme galima kalbėti apie „žalos sumažinimą“ ir kai užkertam kelią tam, kad žmonės būtų suimti. Kokia yra narkotikų žala šitoje vietoje?
Tiesa yra tokia, kad tokioje visuomenėje, kokioje gyvename, mes už tai galime atsidurti už grotų. Ar mes norime žmones siųsti už grotų, teisti už tai, kad jie patraukė suktinę? Ar bent sugadinti jų karjerą?
Tai yra labai pragmatiškas, Realpolitik požiūris, o policija sakytų – tiesiog nedarykit to, kas yra nelegalu, o narkotikai juk nelegalu. Nepaisant to, kad visi žino, kiek daug žmonių vartoja narkotikus.
Realpolitik požiūris būtų toks – žmonės vartoja narkotikus, jie tai nebūtinai daro bare ar klube. Net jeigu tūkstančiai pareigūnų su šunimis prie durų budėtų baruose, visi būtų apieškoti, tuomet žmonės vartotų narkotikus kitur.
Žmonės nėra taip lengvai paveikiami. Jie tikrai dabar negalvoja, iš tikrųjų, pareigūnai, jūs esate teisūs, jūs esate mano tėvas ir motina, daugiau narkotikų aš nevartosiu ir kepsiu keksiukus. Jie vartos narkotikus kitur.
O žalos sumažinimas yra labai pragmatiškas dalykas. Kadangi žmonės vartoja narkotikus, darykite kažką, kad jie nerizikuotų savo gyvybėmis tai darydami.
– Lietuvoje nuo sausio 1 d. bet kokio kiekio narkotikų laikymas buvo kriminalizuotas. Iš to, ką jūs kalbat, panašu, kad dalis pareigūnų džiaugtųsi, jei taip nebūtų atsitikę. Kaip tai paaiškintumėte?
-
Vilniaus policijos reidas naktiniame klube: aptikta daug narkotikų ir sulaikyti lankytojai
-
Narkotikų politika Lietuvoje: apie kanapių dekriminalizavimą kalbėti dar anksti, bet dėl griežtų bausmių jau abejojama
-
Lietuvoje bausmė už tą patį nusikaltimą gali skirtis ir 30 kartų, o už kanapių suktinę galima atsidurti kalėjime
– Paprasčiausiai policija tikriausiai turi svarbesnės veiklos nei gaudyti žmones už mažus kiekius narkotikų. Kodėl aš taip sakau? Jeigu būtų tikrai kažkokio pavojingo narkotiko Vilniuje, kaip kad, pavyzdžiui, fentanilio (sintetinio opioido – 15min past.), arba visi narkotikai būtų fentanilis, tuomet aš būčiau už tokią politiką. Kas matė, ką gali fentanilis... Tai narkotikas-žudikas.
Bet tiesa yra tokia, kad taip nėra. Yra daug narkotikų, kurie nėra mirtini, nuo kurių akimirksniu netapsi priklausomas ir juos vartoja daugybė žmonių, kurie dirba politikoje, žiniasklaidoje. Tokių galima sutikti net tarp pareigūnų. Aš pažįstu daugybę pareigūnų, kurie vartoja narkotikus, taip pat tokių, kurie juos pardavinėjo.
Pasikartosiu – tai tiesiog neadekvati priemonė prieš dalyką, kuris nėra toks pavojingas ar kam nors darantis tiek daug žalos. Policija juk turi ribotą biudžetą, todėl kyla klausimas, kodėl jie praleidžia tiek daug laiko gaudydami narkotikų vartotojus, kai galėtų tirti plėšimus, gaujų nusikaltimus.
– Ką atsakytumėt tokio požiūrio kritikams, kurie aiškina, kad nėra jokio skirtumo tarp narkotikų, nėra lengvų narkotikų. O jei ir yra, tik laiko klausimas, kada nuo lengvesnių narkotikų žmogus pereis prie heroino ar kitų narkotikų.
– Viskas, ką reikia padaryti, tai žvilgtelėti į skaičių žmonių, kurie rūko marihuaną Lietuvoje. Sakykim, tokių yra tūkstantis, o vienas iš jų dar ir priklausomas nuo heroino. Ar tai tau sako, kad visi jie vartoja ir heroiną? Statistika sako, ne – 99,9 proc. marihuanos vartotojų nevartoja heroino, tik vienas iš jų.
Aišku, jeigu pažiūrėtum į heroino vartotojų praeitį, tikriausiai pamatytum, kad daugelis jų rūkė ir marihuaną. Bet tikėtina, kad dauguma jų vaikystėje taip pat patyrė smurtą, buvo tvirkinami, gyveno prieglaudose ir panašiai.
O dauguma žmonių, kurie yra rūkę kanapių, galvoja, kad jos smirdi kaip šūdas. Galbūt kažkas parūkys keletą mėnesių ar tada, kai mokysis universitete, bet gavę darbą nustos. Čia tiesiog yra faktas. Kodėl tuomet reikėtų kabinėtis prie žmonių, kurie tik nori patyrinėti gyvenimą? Kodėl už tai turėtų būt baudžiamoji atsakomybė? Kodėl jie turėtų būti guldomi ant žemės ir apieškomi?
– Akivaizdu, kad laikui bėgant narkotikų vartojimas vis labiau paplinta, bet įvairiose pasaulio šalyse tai sulaukia skirtingo vertinimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje iniciatyva dekriminalizuoti narkotikų vartojimą šiemet žlugo ir kalbėta apie tai, kad prie šio klausimo nebus grįžtama. Kodėl politikai privengia šio klausimo?
– Bent jau JK politikai apie tai kalba daugmaž taip: tai yra sudėtinga, jei aš ką nors pasiūlysiu, mano karjera gali būti sugadinta. Todėl žmonės JK iš esmės irgi nenori apie tai kalbėti. Nors tai yra didžiulė problema ir didžiulė juodoji rinka, kurioje cirkuliuoja milžiniški pinigai.
Yra tik viena ateitis dėl narkotikų – legalizavimas daugumoje pasaulio šalių. Tai neįvyks Rusijoje, Pakistane, Kinijoje, Indonezijoje net pasikeitus daugybei kartų. Nesu tikras dėl Afrikos, bet didžiojoje dalyje civilizuoto pasaulio – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje per ateinančius 20 metų daugumą narkotikų legalizuos. Aš nesu nei išprotėjęs, nei labai to norėčiau, bet tam yra priežastis.
Pažiūrėkite, kaip viskas vyko JAV. Amerika buvo karo prieš narkotikus čempionė, o pažiūrėkit, kas vyksta dabar – apie pusė valstijų legalizavo medicininį, devynios – rekreacinį kanapių vartojimą. Kalifornijoje, manau, tai turėtų įvykti šiemet. Greitai dauguma valstijų turės legalizuoti kanapes. Tas pats dedasi Kanadoje, ten vyksta didžiulis eksperimentas.
Ką jau kalbėti apie Europą. Mes turime Amsterdamą, Portugaliją, Čekiją, kur vyko įvairūs pokyčiai šiuo klausimu, todėl europiečiai galvoja – ei, ne visi narkotikų vartotojai miršta ar tampa priklausomi, iš tikrųjų, per tam tikrą laiką jaunų nuo narkotikų priklausomų ar nuo jų mirštančių žmonių skaičius mažėja.
– O ar nebūtų taip, kad legalizavus narkotikus juos pradėtų vartoti daug daugiau žmonių, nei kad vartoja dabar?
– Niekas negali būti visiškai tikras. Labai mažai įrodymų, bet žvelgiant į JAV ir kanapių legalizavimą galima matyti, kad yra tik labai mažas padidėjimas pradžioje, o vėliau vartotojų skaičius mažėja. Panašu, kad žmonės iš pradžių labai entuziastingai sutinka legalizavimą, tačiau vėliau jiems tai atsibosta.
Realpolitik požiūris būtų toks – žmonės vartoja narkotikus, jie tai nebūtinai daro bare ar klube. Net jeigu tūkstančiai pareigūnų su šunimis prie durų budėtų baruose, visi būtų apieškoti, tuomet žmonės vartotų narkotikus kitur.
Juk viena iš traukos vartoti narkotikus priežasčių ir yra nelegalumas – panašiai kaip su draudžiamu seksu, taip ir su nelegaliais narkotikais. Žmonės tai mėgsta. O jeigu narkotikų prekyba būtų reguliuojama, narkotikai sudėti į nuobodžias dėžutes, jas pardavinėtų žmonės baltais chalatais, tai nebus taip įdomu.
Bet kuriuo atveju narkotikai turėtų būti legalizuoti. Ar dėl ekonominių priežasčių, kaip kad buvo JAV, nes už narkotikus galima surinkti mokesčius ir statyti mokyklas. Taip jie iškišo šitą politiką Kolorado valstijoje.
Aš žurnalistas, aš nesakau tiesiog, ei, legalizuojam, taip tiesiog bus geriau. Tiesą pasakius, prieš penkerius metus aš dar nebuvau tuo įsitikinęs, bet tuomet supratau, kad turiu tai pripažinti. Tikriausiai tai supratau, kai pradėjau domėtis NPS (naujos kartos legalios psichoaktyvios medžiagos – 15min past.), kurios yra pagaminamos Kinijoje ar kitur ir parduodamos internetu. Bet kas gali nusipirkti tokių narkotikų internetu, o kuo labiau mes juos drausime, tuo pavojingesnių narkotikų bus pagaminta Kinijos sandėliuose. Kai tai suvokiau, man nunešė stogą.
