Kaip žinoma, nuo laiptų nukritus ir žuvus garsiai Kauno politikei ir verslininkei Irenai Matijošaitienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, tačiau dabar pareigūnai tiria nužudymo versiją.
Mirus asmeniui pareigūnai kiekvieną kartą turi teisę apsispręsti, kaip įforminti įvykį ir kokiu formaliu pagrindu atlikti tyrimą. Tai kaskart nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, turimą pirminę informaciją.
Tiesiogiai su šiuo rezonansiniu tyrimu nesusijęs, tačiau ilgametę kriminalistinę patirtį turintis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius (gim. 1959 m.) 15min.lt portalui penktadienį teigė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl nužudymo nereiškia pačio nužudymo fakto.
 |
| Ramutis Jancevičius |
„Jeigu rasime namuose negyvą senutę, bus pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Bet jei rasim žmogų miške, apgraužtą, negyvą su įdurtu peiliu pilve ar nugaroje, tai vienareikšmiai bus tiriamas nužudymas, nors ekspertai po to gali vėliau pasakyti, kad jis pats greičiausiai įsidūrė“, – kalbėjo R.Jancevičius.
Pasak prokuroro, nužudymo tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129-ojo straipsnio 1-ąją dalį gali pasibaigti po trijų ar keturių mėnesių paaiškėjus, kad atliekamame įvykio tyrime nėra nusikaltimo sudėties.
„Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl nužudymo nereiškia pačio nužudymo fakto“, – pabrėžė R.Jancevičius.
„Nemanykim, kad jei pradedamas tyrimas dėl nužudymo, čia bus 100 proc. žmogžudystė. Pavyzdžiui Vytauto Pociūno variantas. Iš pradžių buvo vykdomas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, po to pereita į nužudymą, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, nes nužudymas nebuvo nustatytas“, – apie tyrimo eigą ir posūkį pasakojo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras.
Jei preliminari tyrėjų nuomonė yra, kad mirtis buvo nesmurtinė, tyrimo dėl mirties aplinkybių dokumentuose vietoj Baudžiamojo kodekso straipsnio įrašomas specialus kodas, vadinamieji penketukai: 555.
„Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, kaip mes vadiname, pagal penketukus, arba, kitaip tariant, ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, jis yra šiek tiek ribotas procesiniuose sprendimuose.
Pirmiausia mes niekada negalėsime apklausti žmogaus specialiuoju liudytoju, mes jam niekada negalėsime toje byloje pareikšti įtarimo, na, gali kilti abejonės profesiškai, sakykime. Negalėsime pripažinti asmenų ir nukentėjusiaisiais, nes įstatyme kalbama, kad nusikaltimu gali būti padaryta žala. Tai yra šiek tiek riboti dalykai“, – 15min.lt portalui aiškino prokuroras.
Anot R.Jancevičiaus, kokiu pagrindu vyksta tyrimas, svarbu ir kalbant apie galimų procesinių prievartos priemonių taikymą: „Jei tyrimas vyksta mirties priežasčiai nustatyti, labai aš abejoju, ar toks procesas leistų gauti teisėjo sankciją taikyti tam tikras priemones pagal Žvalgybos įstatymą.“
Nuodugniai tiriamos ir savižudybės
Kai neįprastas žmonių žūtis tiria žmogžudysčių specialistai – įprasta kriminalistinė praktika. Šis principas galioja ir savižudybių atveju.
15min.lt primena, kad 2012 m. sausio pradžioje Vilniuje ant Tauro kalno per sprogimą žuvus vaikinui, tyrimas irgi buvo atliekamas dėl nužudymo, nors įvykis nuo pat pradžių priminė savižudybę.
Tuomet Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui Ramūnui Šileikai irgi teko paaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį „Nužudymas“.
„Kad viešai kalbama ir apie savižudybę, nieko nereiškia. Mes juk turime pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju mes negalime pradėti tyrimo dėl paprasto mirties fakto. Įvykį būtų labai sunku tirti. Dabar pradėjome tyrimą dėl nužudymo, o tyrimo metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jei reikės, tyrimą galėsime perkvalifikuoti“, – yra sakęs prokuroras R.Šileika.
2012 m. rudenį tyrimas dėl vaikino nužudymo buvo nutrauktas, nes buvo surinkti visi duomenys apie tai, kad jis iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
Persodino organus ir kremavo
15min.lt primena, kad I.Matijošaitienė nuo laiptų nukrito kovo 12 d.
Verslininkė buvo skubiai išvežta į ligoninę ir operuota. Po dviejų dienų moteriai buvo konstatuota smegenų mirtis.
Kai I.Matijošaitienės smegenys žuvo, jos kūno gyvybinės funkcijos dar buvo palaikomos dėl donorų transplantacijos. Išoperavus organus, kuriuos sutiko paaukoti jos artimieji, nuo I.Matijošaitienės kūno buvo atjungti gyvybines funkcijas palaikantys medicininiai aparatai ir konstatuota biologinė mirtis. Netrukus velionės palaikai buvo kremuoti.
