Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui teko svarstyti kiek neįprastą bylą – spręsti vieno 23 metų irakiečio likimą.
Tačiau šiuo atveju klausimas neturi ryšio nei su migranto galimybėmis laikinai pasilikti Lietuvoje, nei juolab su jo svajonėmis keliauti ieškoti laimės į turtingiausias Europos valstybes.
Istorija susijusi su rimta kriminaline veika, už kurią Lietuvoje gali būti griežtai baudžiama, tad prokuratūrai teko kreiptis į teismą dėl įtariamojo suėmimo.
Griežčiausia kardomoji priemonė laikoma pagrįsta, nes įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Savotiškas teisinis paradoksas: teisėto juridinio pagrindo būti mūsų šalyje irakietis (gimęs 1998 m.) neturėjo, o dabar tarsi turi, nes kitos išeities kol kas nėra – jis suimtas. Vyksta ikiteisminis tyrimas.
„Pas vieną iš nelegaliai atvykusių asmenų apžiūrint telefoną buvo rasta apie 50 pornografinio pobūdžio nuotraukų, kuriose atvaizduotas vaikas, sprendžiamas jo suėmimo klausimas“, – išskirtiniame interviu 15min šią savaitę yra minėjusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Tyrėjų duomenimis, šis Irako Respublikos pilietis į Lietuvos Respubliką pateko 2021-07-28.
Šis atvykėlis buvo vienas iš 118-kos vien tą parą sulaikytų iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų.
Sulaikytasis pateko į standartinių procedūrų sūkurį: pareigūnai tikrino, ar jis su savimi neturi ginklo, kitų draudžiamų daiktų, aiškinosi tapatybę ir kitas aplinkybes.
Apie jį, kaip pasiprašiusį prieglobsčio asmenį, informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus. Jam, kaip ir visiems sulaikytiesiems, buvo atliktas testas dėl COVID-19, o iki rezultato gavimo šis asmuo liko izoliuotas.
Pirminių procesinių veiksmų etape iš irakiečio, pagal įprastą tvarką, buvo laikinai paimtas ir jo atsineštas mobilusis telefonas. Aparato nuodugnesnė apžiūra ir pakvipo baudžiamąja byla. Irakiečiui jau yra pareikšti įtarimai.
Suprasti akimirksniu
- LR Baudžiamojo kodekso (BK) 309 straipsnis numato atsakomybę už disponavimą pornografinio turinio dalykais.
- Šiame tyrime irakiečiui inkriminuojama minėto BK straipsnio 2-oji dalis, kurioje rašoma: „Tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą, 2021-08-06 nutartimi šiam Irako Respublikos piliečiui paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.
Teismas davė leidimą taikyti griežčiausią teisinį instrumentą, pritardamas prokuroro pareiškime nurodytam pagrindui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 str. 1 d. 1 p., t. y. pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, 15min sužinojo LR Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriuje.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dar neįsiteisėjo, ji per savaitę gali būti apskųsta apeliacine tvarka. Suimtajam teisme atstovavo garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, gynėjas su užsieniečiu dar turi laiko įvertinti, ar mato pagrindą teikti aukštesnės instancijos teismui motyvuotą skundą.
Kol kas irakietis lieka areštinėje, o jei nutartis dėl griežčiausios kardomosios priemonės jam neįsiteisėtų, vyras būtų perkeltas į vieną iš vietų, kur Lietuvoje laikinai įkurti ir yra saugomi kiti Lietuvos–Baltarusijos sieną kirtę asmenys, daugiausiai būtent irakiečiai.
Jei pirminiai duomenys apie šio įtariamojo telefone rastą pornografiją pasitvirtintų, kaltinimai užsieniečiui turėtų būti nagrinėjami Lietuvoje, teisminio proceso metu.
Jei nepaliks Lietuvos, gresia bylos
į Lietuvą neteisėtai patekę migrantai lieka po pareigūnų padidinamuoju stiklu, tad bent toliau jiems patartina elgtis kuo apdairiau. Mat ir be galimų šalutinių teisės pažeidimo atvejų atvykėliai su teisėsauga turi rūpesčių. Tiesa, pagal įstatymus, vien už neteisėtą sienos perėjimą migrantų negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn, jei tai padaroma siekiant gauti politinį prieglobstį.
Šią vasarą sparčiai išaugus migrantų srautui, prokuratūra nusprendė nebepradėti ikiteisminių tyrimų kiekvieno migranto atžvilgiu tol, kol medžiagos nepateiks Migracijos departamentas. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo metu stovyklose laikomi migrantai dėl neteisėto sienos kirtimo bausmių nesulauks ateityje – jei jie negaus prieglobsčio ir atsisakys išvykti iš šalies, Lietuva reaguos keldama baudžiamąją bylą.
Jei asmuo, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, tačiau tikslo šalis buvo ne Lietuva, o trečioji šalis – jiems turi būti pasiūlyta grįžti į tą šalį, iš kurios jis atvyko, arba į savo kilmės šalį. Jam atsisakius, turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminiai tyrimai taip pat bus pradedami tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodys, kad jų tikslas – ne Lietuvos Respublika, o kitos šalys.
