Papildyta 14.33 val. Antradienio popietę teismas paskelbė, kad nėra pagrindo kviesti į bylą ir apklausti liudytoju Viktorą Uspaskichą. Jei balandžio 8 d. V.Uspaskichas, kaip kaltinamasis, kurio atžvilgiu byla išskirta, pasirodys teisme, bus sprendžiama dėl galimybės grąžinti jį į bendrąjį procesą, galbūt ir apklausti.
Advokato A.Petrausko prašymą dėl Konstitucinio Teismo Vilniaus apygardos teismas irgi atmetė. Kolegija pranešė, kad tik priimdama šioje byloje svarbiausią procesinį sprendimą (nuosprendį) galės tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus bei metodų, kuriais jie buvo surinkti, teisėtumą, atitikimą Konstitucijai.
Darbo partijos byloje paskelbta pertrauka iki balandžio 8 dienos, kai teisme numatoma klausyti prokuroro, advokatų ir kaltinamųjų baigiamųjų kalbų.
Papildyta 11.56 val. Teismas paskelbė posėdžio pertrauką iki 14.30 val., kai bus paskelbti motyvuoti atsakymai į advokato A.Petrausko prašymus (kviesti į teismą apklausai V.Uspaskichą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą).
Papildyta 11.42 val. Kaltinamasis V.Gapšys siūlo antradienį nespręsti klausimo dėl V.Uspaskicho iškvietimo: „Galbūt jis savaime išsispręs balandžio 8 dieną, jei Viktoras Uspaskichas atvyktų.“
O nuomonę dėl advokato prašymo, susijusio su kreipimusi į Konstitucinį Teismą, V.Gapšys pageidauja teismui pateikti raštu. V.Gapšys pabrėžė, kad ir anksčiau buvo kilę neaiškumų dėl operatyvinėje veikloje taikomų metodų.
Papildyta 11.31 val. Advokatas A.Petrauskas prašymus skaitė beveik valandą. Teismas teiravosi, ką jis turėjo omeny, kai prašė pakviesti į šią bylą Viktorą Uspaskichą.
Anot advokato, V.Uspaskichas turėtų būti kviečiamas kaip liudytojas, nes jo, kaip kaltinamojo, byla išskirta.
Prokuroras savo ruožtu priminė, kad V.Uspaskichas serga ir negali atvykti į posėdžius. Be to, prokuroras priminė, kad V.Uspaskichas turėjo galimybę duoti teismui parodymus, tačiau šios teisės atsisakė. Prokuroras nemato galimybės priversti V.Uspaskichą, kaip liudytoją, atsakinėti į klausimus šioje byloje.
Prokuroras S.Verseckas siūlo teismui atmesti ir advokato prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. „Šioje byloje operatyvinės veiklos duomenys bus įrodinėjimo šaltiniai. Bet tai bus ne vieninteliai duomenys,“ – prokuroras neslėpė, kad slapto sekimo metu surinkta medžiaga itin svarbi, tačiau ji buvo gauta teisėtomis priemonėmis.
S.Versecko žodžiais tariant, ar operatyvinės veiklos metodais gauti duomenys gauti teisėtai, galima ginčyti teismo proceso metu, kuriame formaliai leidžiama naudoti tokius duomenis kaip teisėtus įrodymus.
Papildyta 11.07 val. Advokatas A.Petrauskas argumentus ir motyvus, kodėl reikia stabdyti Darbo partijos bylą ir kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, skaito jau visą pusvalandį. V.Vonžutaitės gynėjas akcentuoja, kad tyrėjai ne sykį akivaizdžiai persistengė, šios bylos tyrime taikydami slaptas prievartos priemones: pokalbių pasiklausymą, susirašinėjimo kontrolę.
Vitalijos Vonžutaitės gynėjas kartoja, kad Konstitucijos nuostatos užtikrina asmenims apsaugą nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų, o kiekvienas nukentėjusysis turi turėti realią galimybę apginti pažeistus savo interesus. Pasak A.Petrausko, realiai Lietuvoje neveikia mechanizmas, leidžiantis asmeniui apsisaugoti nuo neteisėtų jo atžvilgiu taikomų slapto sekimo priemonių.
Papildyta 10.34 val. Advokatas Arūnas Petrauskas pasipiktino, kad teismas nesuteikė proceso dalyviams galimybės reikšti prašymų.
Teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir leido A.Petrauskui kreiptis į teismą.
Kaltinamosios Vitalijos Vonžutaitės advokatas pirmiausia pareikalavo iškviesti į teismą Viktorą Uspaskichą, kad gynėjai galėtų užduoti jam tam tikrus naujai iškilusius klausimus.
Be to, teisininkas A.Petrauskas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis advokato prašymas susijęs su nuostata, kad asmens teisė į privatų gyvenimą yra neliečiama. A.Petrauskas abejoja, ar Darbo partijos byloje pareigūnai nepažeidė privatumo neliečiamybės principų. Teisininkas mano, kad operatyvinio tyrimo byla jo ginamosios V.Vonžutaitės atžvilgiu buvo pradėta be pagrindo.
A.Petrauskas įsitikinęs, kad ikiteisminį tyrimą prokurorai ir policininkai turi vykdyti griežtai pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, o ne pagal bet kokius pareigūnams patogius metodus. Todėl V.Vonžutaitės gynėjas ir prašo kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, ar kai kurios Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai asmens teisei į privatumą.
Papildyta 10.26 val. Teismas paskelbė, kad įrodymų tyrimas byloje baigtas. Suprasdami, kad baigiamosioms kalboms pasiruošti šio proceso dalyviams reikia laiko, teisėjai atšaukė ketvirtadienį ir penktadienį suplanuotus posėdžius.
KItas posėdis planuojamas balandžio 8 dieną.
Papildyta 10.20 val. Teisėjai pakvietė į tribūną byloje dalyvaujančią „Sodros“ atstovę. Ji irgi teigė, kad palaiko byloje pareikštą daugiau nei 800 tūkst. litų ieškinį dėl nesumokėtų socialinio draudimo įmokų 2004-2006 metais.
„Sodros“ atstovė irgi sakė pateiksianti išsamesnę informaciją baigiamųjų kalbų metu. Kaltinamieji ir jų advokatai šiai civilinio ieškovo atstovei esminių klausimų neturėjo.
Papildyta 10.10 val. Teisėjai priminė, kad byloje yra pareikštas daugiau nei 3 mln. litų civilinis ieškinys – tiek nesumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
VMI atstovės teismas teiravosi, ar ji norėtų pateikti apie ieškinį detalesnių paaiškinimų. Civilinio ieškovo atstovė pareiškė, kad viską pasakys savo baigiamojoje byloje.
Tačiau klausimų VMI atstovei kaltinamųjų advokatai turėjo jau dabar. Jie teiravosi, iš ko konkrečiai prašoma žalos atlyginimo.
Mokesčių inspekcijos teisininkė aiškino, kad ieškinys skirtas tiems, kas galimai bus pripažinti kaltais šioje baudžiamojoje byloje: „Yra nustatyta žala valstybės biudžetui, ir atsakingi asmenys atsako solidariai.“
Kaltinamasis V.Gapšys priminė, kad mokesčių specialistai apklausos metu buvo pripažinę, jog bylos medžiagoje galėjo būti palikta aritmetinių netikslumų. Kaltinamasis klausė, ar VMI tais netikslumais domėjosi.
„Galutinės apskaičiuotos žalos sumos yra teisingos“, – įsitikinusi VMI atstovė.
Papildyta 10.05 val. Teismas garsino, ką ikiteisminio tyrimo metu prokurorams sakė Vytautas Gapšys. Paaiškėjo, kad iš šio įtariamojo prokurorams beveik nieko nebuvo pavykę išpešti. „Jokių nusikalstamų veikų nedariau“ – tik tiek konkrečiai buvo pareiškęs V.Gapšys.
Tuo tarpu į daugelį konkrečių klausimų įtariamasis atsakė miglotai arba neatsakė visai.
Papildyta 10.00 val. Teismas turi medžiagą ir iš antrosios V.Vonžutaitės apklausos prokuratūroje 2006 m. birželio 2 d.
„Tai ne mano raštas“. „Neprisimenu, kad būčiau davusi jam pinigus“. „Neprisimenu, kad būčiau mačiusi tokį dokumentą“. „Nesu gavusi tokių pinigų, negaliu pasakyti, ar čia mano parašas“.
Tokiomis ir panašiomis frazėmis tą sykį atsišaudė kaltinamoji.
Trečiąjį kartą V.Vonžutaitę buvo bandoma apklausti birželio 8 d. Ji sakė neturinti papildomų paaiškinimų prie to, ką jau sakė anksčiau. Į klausimą, ar sutinka laisva valia duoti savo rašysenos pavyzdžių lyginamajai ekspertizei, V.Vonžutaitė atsakė neigiamai.
Papildyta 09.48 val. Teismas priminė, kad Vitalija Vonžutaitė posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Teismas pagarsino, ką V.Vonžutaitė kalbėjo per apklausą 2006 m. gegužės 17 d. prokuratūroje.
Paklausta, ar pripažįsta jai pareikštus įtarimus, V.Vonžutaitė atsakė neigiamai. Paprašyta paaiškinti, ką žino apie įtarime minimas aplinkybes, įtariamoji paprašė užduoti jai konkrečius klausimus.
– Ką galite pasakyti apie Darbo partijos dvigubą buhalteriją?
– Apie tokią nežinau.
– Ar pažįstate Mariną Liutkevičienę?
– Ji mūsų partijos buhalterė, iždininkė.
– Kokie jūsų santykiai su Liutkevičiene?
– Santykiai darbiniai. Ji tvarko ūkinius piniginius reikalus.
– Kaip buvo tvarkomi grynieji pinigai partijoje?
– Su orderiais.
– Ar turėjote raktą nuo seifo, kur laikomi grynieji pinigai?
– Taip.
– Koks jūsų atlyginimas?
– Minimalus.
– Kas duodavo nurodymus išmokėti tam tikras sumas?
– Arba aš, arba Gapšys.
– Ar jus kas nors kontroliavo?
– Niekas manęs nekontroliavo, dirbau pasitikėjimo atmosferoje.
Pirmosios apklausos metu prokurorai kamantinėjo V.Vonžutaitę apie jos elektroninį susirašinėjimą su buhaltere Nijole Steponavičiūte, telefoninius pokalbius su įvairiais asmenimis, Darbo partijos koncertų organizavimo užkulisius, kitus partijos ūkinius-finansinius reikalus. Įtariamoji tuomet į daugelį klausimų atsakė, kad tiksliai nieko neprisimena. Ji abejojo, ar garso įrašuose skambantis balsas yra tikrai jos, ar laiškai siųsti ir gauti jos elektroniame pašte, ar popieriniai dokumentai pasirašyti tikrai jos parašu.
Papildyta 09.37 val. Į teismo tribūną vėl pakviesta kaltinamoji Marina Liutkevičienė, kurią teismas pirmadienį kamantinėjo beveik visą dieną. Buvusiai Darbo partijos buhalteriai prokuroras antradienį turėjo kelis papildomus klausimus. Atsakyma į juos, M.Liutkevičienė sakė nieko neprisimenanti.
Papildyta 09.32 val. Teismas advokatų ir kaltinamųjų prašymą atmetė bei tęsia bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos pirmininkė pabrėžė, kad Viktoro Uspaskicho byla išskirta tik iki tol, kol jis pasveiks. Pasveikęs V.Uspaskichas privalo nedelsdamas informuoti apie tai teismą, kuris spręs dėl galimybės vėl sujungti bylas į vieną.
Toliau vyksta įrodymų tyrimas.
Pradžia. „Susirinkę visi proceso dalyviai, procesinių kliūčių tęsti posėdį nėra“, – antradienį konstatavo teisėjų kolegijos vadovė. Tam prieštaravo vienas iš advokatų: „Procesinių kliūčių yra“. Gynėjas paprašė užtikrinti Viktoro Uspaskicho, kaip civilinio atsakovo, dalyvavime teisme.
Kolegai antrino ir kitas advokatas.
„Viktoras Uspaskichas, kaip civilinis atsakovas, fizinis asmuo, šioje byloje yra likęs, ir teismas turėtų apie posėdį jį informuoti“, – teismui aiškino teisininkas, plėtojęs su gudriai rastu teisiniu kabliuku susijusius argumentus.
Kaip žinoma, pirmadienį teismas yra išskyręs V.Uspaskicho bylą, šiam kaltinamajam sergant.
„Nedalyvaujant kaltinamajam Viktorui Uspaskichui, ši byla negali būti tęsiama“, – tą patį, tik kitais žodžiais, formulavo advokatė.
Panašiai dėstė ir kaltinamieji.
Tačiau prokuroras siūlė jokių kabliukų neieškoti ir tęsti procesą. Prokuratūros atstovas priminė, kad civilinį ieškinį prašoma priteisti iš visų kaltinamųjų solidariai, priteisimo atveju jis gali būti išieškotas iš bet kurio kaltinamojo, o vėliau civiliniai atsakovai regreso tvarka paliekami aiškintis tarpusavyje.
