Vilniaus apygardos teisme kaltinamasis Viktoras Uspaskichas ketvirtadienį nuo tęsia savo ilgąją kalbą, kurios besikartojantis motyvas – esą galingi suinteresuoti asmenys Valstybės saugumo departamento ir Mokesčių inspekcijos rankomis susidorojo su juo, kaip su galingą verslo imperiją ir įtakingą politinę organizaciją sukūrusiu asmeniu.
Išvakarėse šis kaltinamasis kalbėjo ilgiau nei tris valandas, ketvirtadienį jis žada praleisti tribūnoje dar apie pusantros valandos.
Tęsdamas kalbą, V.Uspaskichas kalbėjo apie buvusią Darbo partijos (DP) centrinės būstinės darbuotoją Virginiją Jagminaitę, anksčiau teistą už dokumentų klastojimą. V.Uspaskicho mintis – ši buhalterė buvo specialiai infiltruotra į DP, kad kartu su Nijole Steponavičiūte sukurtų apgaulingos finansinės apskaitos imitaciją.
V.Uspaskichas jau vien V.Jagminaitės priėmimo į pareigas aplinkybes vadino nusikalstamomis. Anot kaltinamojo, tuo metu DP būstinės vadovu dirbęs Saulius Makselis formaliai priėmė į pareigas nieko bendra su buhalterija neturinčią V.Jagminaitės motiną Danguolę Burbienę, o realiai dirbo dukra.
„Nuo manęs šitas faktas buvo kruopščiai slepiamas. Bet nei Makselis, nei Jagminaitė nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme,“ – piktinosi kaltinamasis V.Uspaskichas.
Kaltinamasis pareiškė, kad neturėtų būti tiesiogiai atsakingas už machinacijas, kurias darė V.Jagminaitė.
Anot V.Uspaskicho, pavyzdžių toli ieškoti nereikia: neseniai buvo kilęs triukšmas dėl finansinių pažeidimų Vilnius apygardos teisme, tačiau dėl to nukentėjo tik pati buhalterė, o ne teismo pirmininkas.
„Kažkodėl aš jo nematau teisiamųjų suole“, – V.Uspaskichas pareiškė, kad ir jis, būdamas organizacijos vadovu, neturėtų atsakyti už darbuotojų nuodėmes.
Kaltinamasis kartojo, kad visi finansiniai pažeidimai, dėl kurių vyksta ši juodosios buhalterijos baudžiamoji byla, padaryti iš esmės tų pačių „dviejų mergaičių“.
„Tai darė Steponavičiūtė ir Jagminaitė, o ne Uspaskichas, ne Vonžutaitė, ne Gapšys ir ne Liutkevičienė“, – kartojosi kaltinamasis.
Paaiškino apie sąsajas su „Respublika“ ir „Laiku“
V.Uspaskichas sakė galintis paaiškinti ir savo sąsajas su žiniaskaida – dienraščiu „Respublika“ ir savaitraščiu „Laikas“.
„Tikrai galiu nuliūdinti jus, gerbiamas prokurore. Čia iš viso nėra jokio kriminalo“, – pareiškė kaltinamasis.
Anot V.Uspaskicho, „Respublikai“ reikėjo turėti platinimo tinklą ir auditoriją visoje Lietuvoje.
„Su Respublika sutarėme, kad mes jiems surandame tolygią auditoriją po visą Lietuvą. Bet kad jie mūsų nekritikuotų ir kartais parašytų objektyvios informacijos. Tačiau jie turbūt neapskaičiavo savo jėgų. Nes reikėjo ne tik duoti laikraštį, bet ir jį išplatinti. O platinimas labai brangiai kainuoja“, – pasakojo V.Uspaskichas.
Kaltinamasis svarstė, kad tikriausiai dėl to dienraščio šeimininkai ant darbiečių supyko, leidinyje atsirasdavo vis kritiškesnių straipsnių.
„Negi jūs galvojate, kad Darbo partijos nariai taip susipykę su protu, kad užsakinėtų laikraštį, kuris apie juos blogai rašys?“, – šiuo retoriniu klausimu V.Uspaskichas paaiškino, kodėl žlugo projektas nemokamai dalyti „Respubliką“ Darbo partijos rastiems skaitytojams visoje Lietuvoje.
Guodėsi, kad teismo procesas nualino
Kaltinamojo žodžiais tariant, su laikraščiu „Laikas“ buvo šiek tiek kitaip: savaitraščius darbiečiai gaudavo nemokamai, bet jau patys turėjo pasirūpinti jo platinimu. Pasak V.Uspaskicho, nors „Laikas“ būdavo laikomas Darbo partijos ruporu, šiame leidinyje irgi pasirodydavo „darbiečiams“ nepalankios informacijos.
„Jei straipsnis mums nenaudingas, neigiamas, mūsiškiai to laikraščio neplatina“, – aiškino V.Uspaskichas.
Pasak kaltinamojo, šiandien vis daugiau leidinių platinama nemokamai, tai pasakytina ne tik apie didžiąją nepriklausomą spaudą, bet ir partinius leidinius. Ir dėl to kitoms partijoms niekas jokių teisinių priekaištų neturi.
„Beje, Kėdainiuose tie leidiniai, kurie susiję su manimi, vis dar parduodami, juos perka!“, – pasigyrė V.Uspaskichas.
„Gerbiami teisėjai, prašau apginti nuo tokių nesąmonių“, – eidamas prie kalbos pabaigos, pareiškė V.Uspaskichas.
Jis guodėsi, kad šis teismo procesas jam kainavo daug sveikatos, jam teko iškęsti pažeminimus, jam buvo trukdoma daryti daug darbų, eiti tautos išrinktojo pareigas.
Tačiau, pasak kaltinamojo, jis teisingumu tiki, be to, turi šeimą ir daug gerbėjų, juo tikinčiu. Tai suteikia V.Uspaskichui jėgų nenuleisti rankų, kovoti už savąją teisybę.
„Tai darau ne tik dėl savęs, dėl partijos, bet ir dėl visos Lietuvos!“ – pareiškė DP lyderis.
Kaltinamasis pridūrė: „Remdamasis man suteikta teise, aš atsisakau teisme atsakyti į klausimus.“
Beveik pusantros valandos kalbėjęs V.Uspaskichas savo pasisakymo pabaigoje dar išvardijo aštuonis prašymus. Jis prašo iškviesti į teismą nemažai dar neapklaustų svarbių liudytojų. O svarbiausia – atlikti Darbo partijos veiklos tuo laikotarpiu, už kurį yra teisiamas, finansinę-ūkinę ekspertizę.
2007 m. V.Uspaskichas į klausimus atsakinėjo, bet miglotai
Toliau teismas garsina ikiteisminio tyrimo metu pagrindinio kaltinamojo duotus parodymus. 2007 m. rugsėjo 26 d. V.Uspaskichas buvo apklaustas įtariamuoju prokuratūroje.
Tąsyk V.Uspaskichas, sulaukęs daugybės konkrečių klausimų apie Darbo partijos finansus ir vidaus reikalų tvarkymą, aiškino arba daug ko neprisimenantis, arba faktiškai nebuvęs už tai atsakingas.
Jis tikindavo jokių finansinių pažeidimų nedaręs ir niekam to daryti neliepęs.
Prokurorai 2007 m. buvo surengę ir dar vieną V.Uspaskicho apklausą.
„Ar Darbo partijos centrinė būstinė finansavo Darbo partijos skyrių veiklą?“ – tyrėjai klausė įtariamojo.
„Tą tvarkė Darbo partijos prezidiumas, taryba. Dabar negaliu tiksliai pasakyti, kam ir kiek buvo skirta“, – atsakė įtariamasis.
– Ar Darbo partijoje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis?
– Aš nemokėjau ir man nemokėjo, ir aš neliepiau to niekam daryti.
Po pietų procesas ėmė klimpti
Teisme paskelbta posėdžio pertrauka iki 13 val.
Po petraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia darbą. Proceso dalyviams suteikta proga užduoti klausimus „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovėms.
Kaip žinoma, juodosios buhalterijos byloje šios institucijos Darbo partijai ir keturiems kaltinamiems asmenims yra pateikusios civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo.
Toliau procesas ėmė klimpti. Nors teisėjų kolegija planavo aptarti V.Uspaskicho pareikštus prašymus, to padaryti dar nėra galimybės.
Mat V.Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis, laikinai nedalyvavęs byloje, kai jo ginamasis buvo iš šio proceso laikinai pašalintas, pareiškė girdėjęs apie prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
15min.lt primena, kad dar kovo 19 d. posėdyje kaltinamosios Vitalijos Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas paprašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis advokato prašymas buvo susijęs su nuostata, kad asmens teisė į privatų gyvenimą yra neliečiama. A.Petrauskas abejojo, ar Darbo partijos byloje pareigūnai nepažeidė privatumo neliečiamybės principų.
V.Sviderskis pareiškė, kad tas prašymas domina ir jį. Nors Apygardos teismas nutarė į Konstitucinį nesikreipti, tai buvo padaryta V.Uspaskichui ir jo gynėjui už akių. Todėl V.Sviderskis išsireikalavo su tuo prašymu supažindinti ir jį.
A.Petrausko tekstą sudaro 16 puslapių. Teisėjų kolegijos pirmininkė, vengdama skelbti posėdžio pertrauką, nutarė skirti valandėlę ir garsiai tą tekstą antrą kartą, specialiai V.Uspaskichui ir jo gynejui, perskaityti.
Taip išeina, kad V.Sviderskiui pareiškus savo poziciją dėl kolegos A.Petrausko iniciatyvos, Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo pasisakyti dėl galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Advokatai ir kaltinamieji turėjo dar daugybę klausimų, prašymų, pastabų. Tačiau kolegijos pirmininkei šiaip ne taip pavyko pasiekti, kad prašymų stadija būtų baigta. Išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl visų prašymų, teismas paskelbė ilgesnę nei valandos pertrauką, kad priimtų nutartį, ar jie tenkinami, ar atmetami.
Pavakarę teismas paskelbė, kad atmeta V.Uspaskicho prašymą skirti jo rašysenos ekspertizę. Teismas taip pat nekvies į posėdį Romą Ruškulį ir Saulių Makselį.
Į teismą nebus kviečiami ir Mokesčių inspekcijos atstovai, administravę Darbo partijos reikalus ir parengę šioje byloje civilinį ieškinį.
Teismas nutarė netirti byloje esančių kompiuterinių laikmenų, taip pat neskirti kompleksinės DP ūkinės finansinės veiklos ekspertizės.
Advokato A.Petrausko prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą taip pat atmestas. Taip pat kolegija nutarė nestabdyti šios bylos nagrinėjimo iki tol, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinės grupės Seimo narių kreipimosi, susijusio su juridinio asmens galimybe įgyti teisinę neliečiamybę, kaip ją įgiję į Seimą išrinkti fiziniai asmenys.
Vienintelis prašymas, kurį teismas tenkino – prijungė prie bylos kelis V.Uspaskicho atneštus dokumentus. Iš jų svarbiausias – Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio išslaptinta stenograma, kurioje užfiksuotas buvusio VSD darbuotojo liudijimas apie saugumiečių darbo metodus ir taktiką juodosios buhalterijos bylos pradžioje.
Teismas paskelbė, kad įrodymų tyrimas Darbo partijos byloje yra baigtas. Procesas bus tęsiamas penktadienį nuo ryto – žadama klausytis bylos dalyvių, pradedant prokuroru, baigiamųjų kalbų.
Išeidamas iš teismo V.Uspaskichas sakė nelikęs patenkintas, kaip baigėsi įrodymų tyrimo stadija (žr. filmuotą medžiagą).
