Ihoris Kraplyna kaltu neprisipažino, o, teismo vertinimu, jo kaltę grindžiančių ir abejonių nekeliančių įrodymų nagrinėjant šią bylą nesurinkta. Tyręs įvykio aplinkybes, lyginęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus, analizavęs specialistų išvadas, pokalbių ir vaizdo įrašus bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas negalėjo padaryti kategoriškos išvados, jog būtent šio asmens rankų pėdsakai įvykio vietoje palikti nužudymo dieną.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta kaltinamojo versija, kad ieškodamas išsinuomoti kambarį, jis galėjo užeiti į nužudytojo namą ankstesniu laiku, kuris patenka į laiką, kai atitinkamo senumo pėdsakai dar gali būti išryškinti.
Nustatyta, kad namo kambaryje, kuriame rastas nukentėjusiojo lavonas, buvo galimų grumtynių požymių, rastas peilis, kuriuo padaryti sužalojimai. Tačiau, pasitelkus teismo medicinos specialistus, nenustatyta, kad ant kaltinamojo kūno, rūbų būtų likę kokie nors pėdsakai. Jis nebuvo ir sužalotas. Be to, šioje byloje taip ir nenustatytas nužudymo motyvas, pažymima teismo pranešime.
Kaltinimas grindžiamas prielaidomis – byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusįjį.
„Kaltinimas grindžiamas prielaidomis – byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusįjį. Todėl, atsižvelgus į tai, kad šioms abejonėms pašalinti išnaudotos visos galimybės, vadovaujamasi nuostata, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai,“ – pažymima išteisinamajame teismo nuosprendyje.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
