Teismas įpareigojo nuteistąją įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat neišvykti iš šalies, neinformavus apie tai teisėsaugos institucijų.
Priteistas ir civilinis ieškinys. Vilniaus apygardos teismui buvusi finansininkė turės išmokėti 193 876 eurų.
D.Zelicionok žada šį sprendimą skųsti.
Nuteistosios advokato teigimu, niekas iki galo taip ir nežino, kiek tų pinigų trūksta, kiek jų yra.
„Tikėjausi ne tokio sprendimo. Nesijaučiu kalta. Nežinau, kur tie pinigai dingo. Buvo teismų nutartys, buvo realūs žmonės, kurie atėjo tuos pinigus pasiimti. Problema tik tokia, kad tai buvo blogai apiforminta. Metų eigoje tų dokumentų ėmė neberasti. Tų žmonių, kurie atėjo pinigų, niekad neieškojo. Parašyta ant nutarties: aš, toks ir toks, pinigus gavau. Tai bylų dalyviai“, – po nuosprendžio paskelbimo tikino D.Zelicionok.
Jos advokato teigimu, niekas iki galo taip ir nežino, kiek tų pinigų trūksta, kiek jų yra.
„Pabaigoje netgi atradome detalę, kad bankrutavusiuose bankuose irgi buvo pinigų, kurie tarsi išimti čia, tarsi jų trūksta. Niekas nežino, kokios sumos trūksta. Man šis teismo sprendimas nėra netikėtas. Kažkam taigi reikia nurašyti trūkumą. Bet nėra jokio aiškumo dėl pinigų ir kaip jie turėjo būti tvarkomi. Visa bylos fabula sukosi tik apie vieną punktą – nebuvo vieno žurnalo ir vieno segtuvo su nutartimis, tad neaišku, kas tuos pinigus pasiėmė. Parašai yra“, – teigė advokatas.
Darė tai, kas daroma ir kituose teismuose
Pasak gynėjo, depozitinė sąskaita – tai klientų arba subjektų įmokėti teismui pinigai, pvz., už ekspertizes, kardomąsias priemones. Tuomet tie pinigai, kurie nėra teismo, o bylos dalyvių, iš sąskaitos yra paskirstomi nutartimis.
„Nebuvo teisme rimtos tvarkos. Čia ir yra vinis. Štai jums pavyzdys. Jūs įmokėjote į depozitinę sąskaitą 100 už ekspertizės atlikimą. Teismas išsprendė klausimą, ekspertizė buvo atlikta. Vėliau gauta sąskaita už ekspertizę – 80 eurų. 20 eurų turėtų sugrįžti jums.
Patikrinti galima tik pažiūrėjus į nutartį, o nutarties šiuo atveju nėra, jos tekstas neišlikęs. Niekas negali patikrinti, buvo ji tokia ar ne. Teismo dokumentacijoje tiesiog vyravo betvarkė. Daug teisėjų, daug nutarčių ir viena buhalterija. O buhalteriai nelabai žino, kas dedasi apačioje. Tačiau parašai visų iš kanceliarijos ir taip toliau buvo“, – pabrėžė advokatas.
Jo teigimu, jei tokia betvarkė būtų bet kurioje įmonėje, tai teismo suole matytume ne buhalterę, o įmonės vadovą.
„Tačiau kadangi Vilniaus apygardos teisme yra daug vadovų, tad beliko apkalti tik buhalterę“, – šyptelėjo nuteistosios gynėjas, patikinęs, jog tyrimo metu taip ir nepaaiškėjo, ar tie pinigai, kurių suma vis kito, iš viso yra dingę.
Paklausta, ar dirbama finansininke ir matydama tą betvarkę, nebijojo, jog viskas vėliau ar anksčiau pasisuks prieš ją, D.Zelicionok patikino, apie tai negalvojusi. Tiesiog nurašyti nuostoliai, patirti dėl bankrutavusių bankų.
„Visuose teismuose tokia tvarka buvo. Tai yra, nebuvo jokios tvarkos. Net nežinojau, kaip dirbti su depozitine sąskaita. Man tai paaiškino antstolių kontoros buhalterė. Kaip jie daro. Veda tokią knygą ir tiek. Tą patį darėm ir mes. Tik apimtys mažesnės pas juos nei teisme“, – susigraudinusi kalbėjo nuteistoji.
Sukėlė teismui finansinių sunkumų
D.Zelicionok nuo 1996 metų balandžio ėjo Vilniaus apygardos teismo vyriausiosios buhalterės pareigas, o nuo 2002 metų spalio 28 dienos – teismo finansininkės pareigas.
Įtarta, kad nuo 2009 metų kovo iki 2010 metų kovo finansininkė iš teismo depozitinės sąskaitos išėmė grynuosius pinigus – 740 tūkst. litų (214 tūkst. 318 eurų), tai atlikdama pati arba nurodydama tai padaryti teismo vyresniajai buhalterei. Taip pat įtarta, kad būdavo pasisavinami į specialią teismo sąskaitą įnešami proceso dalyvių pinigai, pvz., už piniginį užstatą, ekspertizes.
Pinigų finansininkė į Vilniaus apygardos teismo kasą neįnešė ir, nesant pagrindo, išmokėjo ne mažiau nei 119 tūkst. 415 litų (34 tūkst. 585 eurus) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
550 tūkst. litų iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos, nesant pagrindo, 2010 metų kovo 9 dieną, kaip įtariama, finansininkė išmokėjo Vilniaus apygardos teismo patalpose tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Tyrimas nustatė, kad nebuvo išrašomi ir pasirašomi kasos išlaidų orderiai, į teismo buhalterinę apskaitą neįtraukti šias išmokas pagrindžiantys dokumentai.
Dėl dingusių pinigų Vilniaus apygardos teismui buvo kilę finansinių sunkumų, grąžinant proceso dalyviams jų įmokėtas sumas. Dėl to prieš keletą metų buvo kreiptasi į Finansų ministeriją. Prašyta pagalbos. Tačiau iš ministerijos gautas atsakymas, kad Vilniaus apygardos teismas turi pats iš savo lėšų išmokėti kompensacijas.
„Nekomentuosiu. Pinigai išėjo patys“, – dar po pirmojo teismo posėdžio praėjusių metų liepą tepasakė anksčiau jau kartą teista buvusi šešiasdešimtmetė D.Zelicionok.
Nusikaltimą atskleidė auditas
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti ir dar vienai įtariamajai – buvusiai Vilniaus apygardos teismo buhalterei, – tačiau vėliau tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas.
Įtarimas, jog iki 2012 metų Vilniaus apygardos teisme galėjo būti netinkamai vedama buhalterinė apskaita, kilo Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai. Norėdamas tuo įsitikinti, jis inicijavo auditą. Nacionalinės teismų administracijos atlikto audito metu nustatyta, kad iš teismo depozitinės sąskaitos galėjo būti pasisavintos lėšos.
