Lietuvos prezidentu norėjęs tapti verslininkas iš Šiaulių, pastaruoju metu gyvenantis Vilniuje ir daug reikalų turintis sostinės teismuose, Jonas Jankauskas (gim. 1966 m.) pripažintas kaltu dėl grasinimų pedofilijos bylą tyrusiam prokurorui.
Įsiteisėjusiu Vilniaus teismo nuosprendžiu J.Jankauskui skirta 2 600 litų bauda.
„Įvykis teismuose buvo įvertintas neteisingai. Aukščiausiojo Teismo prašysiu, kad nesusipratimas būtų laikomas nesusipratimu. Prašysiu atsižvelgti į bylos medžiagą, o ne į jos interpretacijas. Esu nuteistas – to negaliu suprasti ir įsivaizduoti. Net jei Aukščiausiajame Teisme manęs neišteisintų – eisiu toliau, iki galo, kol pavyks įrodyti tiesą“, – naujienų portalui 15min.lt kalbėjo nuteistasis, su advokatais rengiantis kasacinį skundą.
Apeliacine tvarka J.Jankausko bylą dėl grasinimų prokurorui išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo kolegija konstatavo, kad pirminis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl J.Jankausko apeliacinis skundas be išlygų buvo atmestas.
Lemtingas vizitas į STT
Kaip jau pasakojo 15min.lt, į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę Vilniuje 2012 m. sausio 27 d. popietę užsuko pusamžis smulkaus veido vyriškis – J.Jankauskas.
Tuo metu prokuratūroje jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pedofilijos byloje. J.Jankauskas norėjo paprašyti, kad STT patikrintų jo bylą, nes įtarė, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga yra klastojama.
Tačiau pokalbis su STT darbuotoja J.Jankauskui susiklostė itin nevykusiai.
Išgirdęs Jūratės Ragaišienės paaiškinimą, kad STT negali kontroliuoti to, ką tiria prokuratūra, J.Jankauskas pasidavė nevilčiai. „O ar tirsite šią bylą, jei bus nušautas prokuroras?“ – paklausė lankytojas.
J.Ragaišienė sukluso ir perklausė: „Ar tikrai norite nušauti prokurorą?!“
„O kas man belieka!“ – atšovė J.Jankauskas ir nusivylęs paliko STT štabą.
Nerimą savo pareiškimais jai sukėlusį nepažįstamąjį STT darbuotoja apskundė policijai. Pareigūnai J.Jankauską surado ir netrukus pasodino į kaltinamųjų suolą.
„Sulauksite Kedžio pasekmių“
„Kol vyko tyrimas man iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl pedofilijos, aš bendravau su keturiais penkiais prokurorais ir dar penkiais teisėjais. Kaip nustatė, kad būtent prokuroras Tomas Čepelionis nukentėjo? Nė viena konkreti pavardė nebuvo paminėta – nei prokuroro, nei teisėjo, nei tyrėjo“, – 15min.lt argumentavo nuteistasis.
Kaip skelbta, Vilniaus apygardos teisme J.Jankauskas buvo atsidūręs, galima sakyti, trijų prokurorų apsuptyje – valstybinį kaltinimą palaikė vienas, nukentėjusiųjų suole sėdėjo kitas, o trijų teisėjų kolegijai vadovavo buvęs Lietuvos generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Teisėjų trijulės nutartyje pažymima, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi grasinimo motyvai, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykiai, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, nukentėjusiojo grasinimo suvokimas, t. y. ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.
Per J.Jankausko apklausas prie tyrėjos kabineto visada budėdavo operatyvinis darbuotojas, kuris retkarčiais apklausos metu užsukdavo į kabinetą.
Teisėjų kolegijos manymu, kalbant apie J.Jankausko išsakyto grasinimo realumą, svarbu yra ir tai, kad jis, žinodamas apie tuo metu visuomenėje atgarsį sukėlusius įvykius, susijusius su mažamečio vaiko tvirkinimu, buvo pasakęs tyrėjai O.K., kad jie sulauks Kedžio pasekmių. Teismo posėdžio metu liudytoja parodė supratusi šiuos J.Jankausko žodžius kaip grasinimą tyrėjui, prokurorui, kadangi byla yra garsi ir yra visuotinai žinoma, kokias pasekmes turėjo omenyje apeliantas. Teismas pažymi ir tai, kad pradedant nuo to momento, per J.Jankausko apklausas prie tyrėjos kabineto visada budėdavo operatyvinis darbuotojas, kuris retkarčiais apklausos metu užsukdavo į kabinetą.
Prokuroro šeima buvo įbauginta
Nustatant, ar grasinimas buvo realus, didelę reikšmę turi paties nukentėjusiojo šio grasinimo suvokimas. Nukentėjusiojo T.Čepelionio parodymais nustatyta, kad jis, įvertinęs visas aplinkybes (J.Jankausko skambučius jam, priekaištus ir pan.), net neabejojo išsakyto grasinimo realumu, įspėjo visą savo šeimą, prašė šeimos narių būti atsargesniems. Nukentėjusysis nurodė, kad jo šeimoje atsirado diskomfortas, juo labiau kad tokie grasinimai jam buvo išsakyti pirmą kartą per 18 darbo metų.
Pagal konstrukciją Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.
„Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J.Jankauskas, klausdamas J.Ragaišienės, ar STT tirs bylą, jei bus nušautas prokuroras, bei atsakydamas į liudytojos klausimą, ar jis tikrai ketina nušauti prokurorą, pasakydamas, jog jam nieko kito nelieka, veikė tiesiogine tyčia“, – pažymima Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
