Teismas, atmesdamas šią skundo dalį, konstatavo, kad pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku. Šioje byloje duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis į administraciją su skundais ir prašymais, jog jo teisė išpažinti islamą ribojama, nėra.
Kaip teigiama teismo sprendime, pareiškėjas turėjo pateikti kiek įmanoma objektyvesnes aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima preziumuoti diskriminacijos faktą, kurį turėtų paneigti neva diskriminuojančius veiksmus atliekanti institucija.
Teismo įsitikinimu, Vilniaus pataisos namuose nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, buvo sudarytos sąlygos, skirtos patalpos ir laikas atlikti religines apeigas. Atsakovui teisės aktai nenustato pareigos įrengti patalpas, skirtas būtent islamo religiją išpažįstantiems nuteistiesiems. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sudariusi kliūtis laisvalaikiu pareiškėjui praktikuoti jam priimtiną religiją ar kad savo veiksmais ar neveikimu būtu pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, varžiusi, ribojusi religines laisves ir įsitikinimus.
Teismas patenkino kitą pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose buvo pažeista, nes įkalinimo įstaigos gyvenamosiose patalpose veisėsi parazitai.
Teismas atkreipė dėmesį, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Taigi būtent Vilniaus pataisos namai turi pareigą laikytis nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir atitinkamai užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Atsakovės atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų ir kt.) dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai ir pripažįstama, jog jam būnant įkalinimo įstaigoje nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė.
Teismas pareiškėjui nepriteisė prašytos 34,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
