Alinamai lėtai, bet užtikrintai Vidmantas Lučiūnas eina keliu, kurį supranta kaip kovą už tiesą bei savo vaiką.
Sūnų Arūną klaipėdiečių Lučiūnų šeima palaidojo netrukus po futbolo varžybų tarp Maskvos „Spartak“ ir uostamiesčio „Atlanto“ komandų 2004 metų birželį, kai policijos bei saugumo tarnybos pajėgų vyrai persistengė malšindami sirgalių neramumus.
22 metų A.Lučiūną apspitęs būrys pareigūnų sumušė, dėl patirtos sunkios galvos traumos naktį vaikinas mirė.
Jau daugelį metų po teismus plaukioja dvi bylos.
Vienoje iš jų Lučiūnai reikalauja priteisti iš viso 150 tūkst. litų už tai, kad po sūnaus mirties policija per žiniasklaidą paskelbė šmeižikišką informaciją, neva sirgalius buvo girtas ir mirė paspringęs savo skrandžio turiniu. Ekspertai nustatė, kad vaikinas buvo blaivus, o paspringimą sukėlė būtent dėl traumos sutrikusi galvos smegenų veikla.
Pastarąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas yra grąžinęs pakartotinai išnagrinėti Vilniaus apygardos teismui, joje V.Lučiūnui į pagalbą neseniai stojo garsus teisininkas Kęstutis Čilinskas.Kodėl jūs taip lengva ranka sustabdėte tarnybinį patikrinimą, negi patiems buvo neįdomu? – stebėjosi teisėja N.Piškinaitė.
Pirmadienį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išnarpliojo dar vieną V.Lučiūno skundą. Jo esmė – žuvusio sirgaliaus tėvai su to paties advokato pagalba reikalauja kompensacijos už tai, kad per bemaž penkerius metus teisėsauga taip ir nenustatė šios nelaimės kaltininkų. Pagal Policijos veiklos įstatymą už policininkų padarytą žalą atsako Lietuva, todėl tėvai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos bei Generalinės prokuratūros, reikalauja atlyginti materialinę ir neturtinę žalą bei padengti laidotuvių išlaidas – iš viso per 800 tūkst. litų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Lučiūnams buvo nepalankus.
Ekspertas kalbėjo nepagražindamas
Pirmadienį Apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas Janušas Rybalka, tyręs A.Lučiūno mirties aplinkybes.
Teisme pasakyti specialisto žodžiai, viena vertus, dar labiau išryškino policininkų kaltę, kita vertus, pasėjo abejonių, ar kitaip susiklosčius lemtingojo šeštadienio įvykiams A.Lučiūno mirtis iš tiesų nebuvo išvengiama.
Labiau prielaidomis kalbėdamas ekspertas J.Rybalko leido suprasti, kad laiku suteikus jaunuoliui kvalifikuotą medicinos pagalbą, dėl jo gyvybės dar galima buvo kovoti.
J.Rybalka teisėjų kolegijai ir proceso šalims dar kartą mediciniškai paaiškino, kas pražudė A.Lučiūną.
Pirmiausia tarp jo patirtų traumų buvo dvi, kiekviena iš kurių galėjo būti lemtinga. Pirmoji – smūgis gumine policininko lazda į galvą, antroji – smūgis pakaušiu į grindinį.
Viena arba abi šios traumos sukėlė stiprų galvos smegenų sukrėtimą, dėl kurio išbrinko smegenys. „Paprastas smegenų sutrenkimas, kuris praeina per keletą sekundžių ar minučių, tokių pasekmių nepalieka“, – pabrėžė ekspertas.
Dėl pabrinkimo nukentėjusysis neteko sąmonės, o jį gaivinti bandyta netinkamu būdu – darant širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.
Anot eksperto, A.Lučiūnas būtų nepaspringęs skrandžio turiniu, jei tas turinys stimuliuojant širdį nebūtų išstumtas iš skrandžio ir pakliuvęs į kvėpavimo takus. Tačiau kur kas svarbiau yra tai, kad jei smegenys nebūtų pabrinkusios nuo traumos, jos valdytų rijimo funkciją, tad toks paspringimas apskritai nebūtų buvęs įmanomas.
Byloje Policijos departamentui atstovaujantis Egidijus Šiaudikis eksperto J.Rybalkos teiravosi, ar galima buvo jauną vyrą išgelbėti, jei jis nebūtų buvęs gaivinamas netinkamu būdu arba, dar geriau, iškart po patirtos traumos kreipęsis į medikus.
Į šiuos klausimus ekspertas tiesiai neatsakė, todėl teisėjas pasiteiravo, ar apskritai yra toks gydymas, kuriuo galima įveikti tokio pobūdžio galvos traumą pabrinkus smegenims.
Net į šį klausimą J.Rybalka neatsakė vienareikšmiškai, jis tik minėjo, jog medicina turi būdų, kaip bandyti padėti pacientui mažinant slėgį galvoje.
Čilinskas: „Jėga panaudota neprorcingai“
„Byla stovi nebaigta ir netęsiama“, – posėdyje konstatavo advokatas K.Čilinskas.
Ieškovų prašymas priteisti po 400 tūkst. litų kiekvienam iš tėvų grindžiamas ne tik tuo, kad jie neteko sūnaus, bet ir tuo, jog teisėsauga nesugeba per tiek laiko atsakyti, kas konkrečiai kaltas dėl A.Lučiūno mirties.
 |
| Klaipėdiečio A.Lučiūno ramstis – advokatas K.Čilinskas. |
Teismas Lučiūnų šeimos atstovo teiravosi, kuo jie grindžia būtent tokį neturtinės žalos dydį. „Faktas, kad atimta gyvybė, ir visi išgyvenimai dėl to fakto – tai du ieškinio pagrindai. Sukelta ir tiek daug metų besitęsianti kančia netekus sūnaus“, – aiškino advokatas.
Kalbėdamas apie incidentą stadiono prieigose K.Čilinskas pabrėžė, jog slopinant sirgalių neramumus „jėga panaudota neprorcingai esamai situacijai“.
Anot teisininko, „byloje nėra duomenų, kad Lučiūnas darė neteisėtą veiką, priešinosi policijos pareigūnams“.
K.Čilinskas pridūrė: „Visi liudytojai paaiškino, kad Lučiūnas buvo mušamas, nors policijos pareigūnams nesipriešino.“
Užkūrė pirtį policijos atstovui
Teisėjų kolegija pirmadienį buvo itin reikliai nusiteikusi Policijos departamentui (PD) atstovaujančio E.Šiaudikio atžvilgiu.
Konstatavus, kad tokių istorijų nutinka nedažnai, teismas pasiteiravo, ar policija atliko kokį nors vidinį tyrimą, padarė kažkokias išvadas.
„Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, bet sustabdytas, nes prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Todėl tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki šiol...“ – aiškino E.Šiaudikis.
 |
| Dviems prokuratūros atstovams šiandien teisme buvo lengviau nei Policijos departamento teisininkui D.Šiaudikiui (dešinėje), kuriam teisėjai užkūrė pirtį. |
Teismas policijos atstovo klausė: kokie yra duomenys, kad Lučiūnas darė neteisėtus veiksmus ir neklausė policijos pareigūnų reikalavimo juos nutraukti?
E.Šiaudikis pareiškė, jog pagal Policijos veiklos įstatymą fizinės prievartos priemones pareigūnai gali panaudoti ir be įspėjimo. Kita vertus, E.Šiaudikio manymu, šiuo atveju neramumų dalyviai tikriausia buvo įspėti, kad apsiramintų, bet neklausė.
„Tai koks Lučiūno indėlis?“ – teismas primygtinai reikalavo, bet nesulaukė atsakymo, kodėl būtent A.Lučiūnas užsitraukė tramdytojų rūstybę.
Kolegijos nariai niekaip negalėjo suprasti, kodėl PD vadovybei po šio incidento nebuvo įdomu išsiaiškinti, „ar visi policijos pareigūnai tinkamai atliko savo funkcijas, ar tinkamai naudojo specialiąsias priemones?“
Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams būtų buvę labai vertinga ir netgi būtina susipažinti su tokia tarnybinio patikrinimo medžiaga.
„Kodėl jūs taip lengva ranka sustabdėte tarnybinį patikrinimą, negi patiems buvo neįdomu?“ – stebėjosi teisėja Nijolė Piškinaitė.
PD atstovas argumentavo, kad visi policijos pareigūnai buvo apklausti baudžiamojoje byloje, be to, sprendimą stabdyti tarnybinį patikrinimą priėmė Klaipėdos policijos komisariatas.
„O jūs kontrolės neatliekate? Pasakė regioninio padalinio vadovai – ir viskas? O jūs kam reikalingi?“ – neatlyžo N.Piškinaitė.
„Jiems buvo akivaizdu, kad buvo muštynės ir buvo pagrindas naudoti fizinę prievartą“, – kolegas iš uostamiesčio gynė E.Šiaudikis.
Pasiteisinimas: galėjo susižaloti anksčiau
Jam dar teko išklausyti priekaištą klausimo forma, ar norminiuose aktuose numatyta, „jog leistina suduoti smūgius kur pakliūva, net į gyvybei reikšmingas vietas“.
„Kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei policijos pareigūno, gali suduoti bet kur!“ – atkirto E.Šiaudikis.
Teisėjai abejojo, ar tai galima vadinti grėsme gyvybei, kai iš anksto pasirengę, apsiginklavę pareigūnai ėjo į stadioną dirbti, t. y. būtent užtikrinti viešosios tvarkos.
„Pareigūnai nukentėjo, sužalojimų kokių nors patyrė? Jie fiksuoti kažkur? Nedarbingumą turėjo?“ – teismas klausimais užvertė E.Šiaudikį. Jis sakė, kad nukentėjusių policininkų buvo, bet nesukonkretino.
Savo ruožtu PD atstovas pareiškė, jog Lučiūnų skundas turėtų apskritai būti atmestas, nes „nenustatyta, kad policijos pareigūnai padarė tą sužalojimą“. Anot E.Šiaudikio, neatmestina, kad A.Lučiūnas galėjo griūti ir trenktis pakaušiu į grindinį dar tada, kai per muštynes su kitais sirgaliais galėjo gauti kumščiu į lūpą.
Sprendimą šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas žada skelbti birželio 8 dieną.
