„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilniaus teismas iš naujo atvertė Klaipėdoje žuvusio futbolo sirgaliaus bylą (atnaujinta 16.40 val.)

Jau daug metų teisybės teismuose ieškančius Arūno Lučiūno tėvus stojo ginti garsus advokatas Kęstutis Čilinskas. Apie šią bylą šiandien jis pareiškė: buvo nemažai padirbėta naikinant įrodymus!
V.Lučiūnas (kairėje) ir advokatas K.Čilinskas įtemptai ruošėsi posėdžiui, kurį stebėti panoro penkiolika studentų.
V.Lučiūnas (kairėje) ir advokatas K.Čilinskas atidžiai rengėsi posėdžiui, kurį stebėti šiandien panoro bent 15 studentų. / Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr.

15min.lt primena, kad Vidmanto Lučiūno sūnus 22 metų Arūnas mirė 2004 metų birželį netrukus po to, kai pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Maskvos „Spartak” ir uostamiesčio „Atlanto” komandų vietos policijos bei saugumo pajėgos persistengė malšindamos sirgalių neramumus.

Teismų maratonai

Ketvirtadienį nuo 13.30 val. Vilniaus apygardos teismas narplioja bylą, kurioje A.Lučiūno tėvai Vidmantas ir Laima reikalauja atlyginti moralinę žalą, nes jų sūnus po mirties buvo viešai apšmeižtas.

Byla šiame teisme jau buvo išnagrinėta pernai, tačiau rezultatai Lučiūnų netenkino, todėl pateikusi skundą šeima pasiekė, kad Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) grąžintų bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.Kalbant apie pranešimus spaudai – pagal jų turinį buvo akivaizdžiai stengiamasi užtušuoti tiesą. Specialisto išvada buvo vienokia, bet buvo pranešta priešingai. Tai buvo būdas paslėpti tiesą, –įsitikinęs advokatas K.Čilinskas.

Lučiūnų kovoje dėl sūnaus yra ir kita byla. Jos esmė: Lučiūnai bylinėjasi su Lietuvos valstybe, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos bei Generalinės prokuratūros. Ieškovai piktinasi, kad po daugybės tyrimų per beveik 4 metus jiems nebuvo atsakyta, kas konkrečiai nužudė sūnų Arūną.

Pagal Policijos veiklos įstatymą už policininkų padarytą žalą atsako Lietuva, todėl tėvai iš valstybės reikalauja atlyginti materialinę ir neturtinę žalą – iš viso apie milijono litų. Pastarojoje byloje sprendimą LAT teisėjai žadėjo paskelbti ateinantį pirmadienį.

Viltis vos rusena

Keliaudamas į šiandieninį posėdį, pakeliui iš uostamiesčio į sostinę, sirgaliaus tėvas V.Lučiūnas naujienų portalui 15min.lt kalbėjo: „Gal kažkiek ir tikiuosi daugiau teisybės, bet nelabai. Tiesiog esu apsisprendęs eiti iki galo, kiek įmanoma, išnaudoti visas galimybes.“

54 metų V.Lučiūnas anksčiau į teismus visą laiką ateidavo pasipuošęs juodais marškinėliais su anglišku bei lietuvišku užrašu: „Policininke, už ką atėmei gyvybę mūsų sūnui?”

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Šios dienos posėdyje V.Lučiūnas pasirodė vilkėdamas kostiumą.
Šios dienos posėdyje V.Lučiūnas pasirodė vilkėdamas kostiumą.

Tačiau po kurio laiko klaipėdiečio garderobas atsinaujino, o lozungas tapo dar griežtesnis. Bičiuliai V.Lučiūnui padovanojo marškinėlius su abreviatūra A.C.A.B., reiškiančia anglišką posakį „All cops are bastards“ („Visi policininkai yra niekšai“). Sūnaus nužudymo pareigūnams negalintis atleisti vyras mano, kad toks požiūris nėra pernelyg griežtas. Tačiau ketvirtadienį teisme V.Lučiūnas pasirodė kostiumuotas.

Po mirties – melas

Kaip jau skelbta, šioje byloje atsakovu tapo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mat po Arūno mirties žiniasklaidoje masiškai buvo skelbiama, kad futbolo sirgalių pražudė alkoholis. Straipsnius laikraščiams ir reportažus televizijoms rengiantys žurnalistai rėmėsi iš Klaipėdos policijos ir ekspertų gaunama informacija, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo klaidinga.

Iš tiesų A.Lučiūnas mirė, nes dėl itin sunkios galvos traumos smegenys išjungė gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas.

„Čia yra žmogžudystė! Vienareikšmiškai”, – per vieną iš teismo posėdžių buvo pareiškusi medikė 51 metų Birutė Andrikienė. Ši dvidešimt penkerių metų gydytojo stažą turinti klaipėdietė gyveno Arūno kaimynystėje ir buvo pirmoji, bandžiusi suteikti profesionalią pagalbą mirštančiam vaikinui.

Tomo Urbelionio/BFL nuotr./K.Čilinskas
Tomo Urbelionio/BFL nuotr./advokatas K.Čilinskas

Už sūnaus šmeižtą Lučiūnai reikalavo priteisti po 75 tūkst. litų iš Policijos departamento. Vilniaus apygardos teismas 2008 metų liepos 2 dieną buvo paskelbęs, jog ieškovų priekaištai nepagrįsti, nes informacija apie A.Lučiūną buvo neoficiali. Tokia nutartimi nepatenkinti sirgaliaus tėvai apskundė ją Apecialiniam teismui, kuris, kaip minėta, grąžino bylą apygardos teismo teisėjams.

Ginti stojo Čilinskas (papildyta 15.35 val.)

Į pagalbą Lučiūnams šiandien teisme stojo garsus žmogaus teisių gynėjas, buvęs Seimo narys K.Čilinskas.

Pastaruoju metu advokatas garsėjo sėkminga kėdainietės Dalios Budrevičienės gynyba, kurios prireikė paviešinus vokelių virtuvę Krekenavos agrofirmoje.

Ar gali būti sudėtinga rasti tiesą šioje istorijoje vien todėl, kad byla yra prieš policiją?15min.lt pasiteiravo K.Čilinsko.

Byla nėra prieš policiją kaip instituciją. Kiekvienoje institucijoje yra problemų ir pareigūnų, kurie nesilaiko įstatymų. Teisine prasme byla yra prieš valstybė, kadangi valstybė negarantavo žmogaus teisių. Policijos pareigūnai elgiasi ne visi taip, kaip šiuo atveju buvo pasielgta. Paprastai pareigūnai objektyviai tiria nusikaltimus ir stengiasi nežeminti nužudytų, žuvusių ar mirusių žmonių.

O kaip, jūsų nuomone, buvo šiuo atveju?

Jeigu žmogus žuvo ir šeima tai išgyvena – artimiausiomis dienomis negalima laikraščiuose skleisti žeminančių žinių. Nekalbu apie tai, kad teisė tai draudžia – ir morališkai tai nepriimtina.

Retai pasitaiko policininkų, kurie taip darytų. Todėl ir byla tokia reta.

Todėl taip prailgo teismų maratonai?

Aš manau, kad čia padirbėta buvo nemažai, įrodymus naikinant toje byloje. Juk tas įvykis buvo filmuojamas, bet būtent ta vieta, kai Lučiūnas yra mušamas, yra dingusi, jos nėra! Yra filmuota medžiaga tik po to, kai jau jis guli ant žemės sumuštas. Į tai atkreipė dėmesį ir Seimo kontrolieriai, kad tos medžiagos filmuotoje medžiagoje nėra. Taip pat Seimo kontrolieriai buvo nutarę, kad byla nepagrįstai vilkinama ir netiriama.

O kalbant apie pranešimus spaudai – pagal jų turinį buvo akivaizdžiai stengiamasi užtušuoti tiesą. Jokio kito tikslo čia nebuvo. Specialisto išvada buvo vienokia, bet buvo pranešta priešingai. Tai buvo būdas paslėpti tiesą.

Teisėjas – rimtai nusiteikęs (papildyta16.40 val.)

Ketvirtadienį šios bylos ėmėsi Vilniaus apygardos teismo teisėjas Marijonas Greičius.

Teisėjas proceso dalyvius iškart informavo, šiame teisme byla jau buvo nagrinėjama, tačiau jo kolegos „ištyrė ne visas aplinkybes“, „surinko ne visus įrodymus“.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Į salę susirinkus būriui būsimųjų teisininkų iš Vilniaus universiteto, teko net atsinešti papildomų kėdžių.
Į salę susirinkus būriui būsimųjų teisininkų iš Vilniaus universiteto, teko net atsinešti papildomų kėdžių.

Patikslinto Lučiūnų ieškinio esmė liko ta pati: prašoma kiekvienam iš tėvų priteisti po 75 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys grindžiamas neteisingos informacijos apie A.Lučiūną paviešinimu ir pareigūnų neteisėtais veiksmais.

Teisėjo M.Greičiaus pareiga buvo pasiteirati, ar šalys negalėtų užbaigti ginčo taikos sutartimi. „Ne“, – kategoriškai nukirto parengiamajame posėdyje dalyvavęs Policijos departamento atstovas.

Susidarė įspūdis, jog teisėjas M.Greičius pasirengęs padaryti viską, kad antrasis bandymas išnarplioti šią bylą teisme nepasibaigtų fiasko. Šalių teismas teiravosi, ką būtina padaryti, kokius liudytojus privalu išsikviesti.

Kvies būrį žurnalistų?

V.Lučiūnas su gynėju prašė kitam posėdyžiui išsikviesti į Vilnių ne tik Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovą spaudai, platinusį nepatvirtintą informaciją apie A.Lučiūno mirtį, bet ir ilgametį uostamiesčio VPK viršininką Benoną Ivanauską.

Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr./53 metų klaipėdietis V.Lučiūnas šiandien vėl turi progą užsivilkti juodus marškinėlius su užrašu „Policininke, už ką atėmei gyvybę mūsų sūnui?”
V.Lučiūno apranga teisme būdavo neįsivaizduojama be marškinėlių su užrašu „Policininke, už ką atėmei gyvybę mūsų sūnui?”

Anot advokato K.Čilinsko, atstovas spaudai gali tapti asmeniu, iš kurio regreso tvarka gali būti priteistas žalos atlyginimas.

Teisme svarstyta, ar verta kviesti į posėdį dienraščių „Klaipėda“, „Lietuvos žinios“ bei „Ekstra žinios“ žurnalistus, rašiusius apie A.Lučiūno mirtį.

„Specialisto išvada nustatė visai priešingą dalyką – nei girtas, nei dėl tos priežasties mirė. Tad jei žurnalistai patys išsigalvojo, reikės kviesti juos trečiaisiais asmenimis, o laikraščius traukti atsakovais“, – teisme svarstė K.Čilinskas.

Ar suras filmuotą medžiagą?

Taip pat sutarta pasidomėti, kokios yra galimybės gauti Vakarų Lietuvos televizijos (VLT) filmuotą medžiagą apie neramumus prie stadiono. Problema – kad VLT jau uždaryta.

Atsakovo atstovas pareiškė, kad būtų tikslinga apklausti laikraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistę Ievą Kučinskaitę, kurios straipsnis pasirodė kitą dieną po A.Lučiūno mirties.

Žurnalistė buvo kalbinusi ekspertą Vidmantą Armoną, publikacijoje atspindėti jo komentarai.

Teismas stebėjosi, kodėl žurnalistė rėmėsi šio specialisto žiniomis, nes tarp ekspertų, atlikusių išsamią A.Lučiūno mirties ekspertizę, jo nebuvo.

Gali būti, kad į teismą teks atvykti net respublikinio Policijos departamento atstovui ryšiams su visuomenė. Būtų galimybė išsiaiškinti, kokią informaciją apie A.Lučiūną platino departamentas.

Ką kviesti, o ko ne, teismas žada paskelbti penktadienį, o kitas posėdis šioje byloje numatomas balandžio 21 dieną.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs