„Jei turėčiau laiko, už tokias bylas dar prisiteisčiau iš jūsų moralinę kompensaciją!“, – piktinosi į teismo suolą pasodinta prokurorė Danutė Kisinienė.
Antradienio rytą Vilniaus miesto apylinkės teismas parengiamajame posėdyje pradėjo nagrinėti civilinę bylą, kurioje bendrovė „Vilniaus vandenys“ reikalauja iš šios vilnietės 456 litų skolos už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotėkų tvarkymą.
„Įsivaizduokite stresą. Aš moku mokesčius!“, – teisme sakė D.Kisinienė, prasitarusi apie norą prisiteisti tokioje situacijoje bent simbolinį neturtinės žalos atlyginimą ir vis kartojusi, kad už tokias esą piktybiškai atsainiai kurpiamas skolų bylas reikėtų „pirštus nukapoti“.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D.Kisinienė teisme pasakojo, kad 88 kvadratinių metrų ploto butą sostinės Santariškių rajone iš varžytinių įsigijo 2010 m. pabaigoje. Po kelių mėnesių, 2011 m. sausio 13 d., tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis.
Bylą nagrinėjantis jaunasis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus „Vilniaus vandenų“ atstovės Rimtautės Saulėnaitės, pateikusios teismui savo magistro diplomo kopiją, teiravosi, ar ieškovai gavo atsakovės atsiliepimą į ieškinį.
Išgirdęs teigiamą atsakymą, teisėjas atkreipė dėmesį, kad sutartyje yra fiksuoti skaitiklių rodmenys.
T.Venckus domėjosi, kada tie duomenys buvo tikrinami iki tol, dar iki sutarties su D.Kisiniene pasirašymo.
 |
| D.Kisinienė teisme |
„Vilniaus vandenų“ atstovė R.Saulėnaitė aiškino, kad tarp ankstesnių rodmenų ir jų fiksavimo per sutarties pasirašymą yra susidaręs tam tikras skirtumas. „Atsakovė 2010 m. lapkričio 25 d. įsigijo butą“, – R.Saulėnaitė pabrėžė, kad tam tikrą laiką iki 2011 m. sausio 13 d. D.Kisinienė jau buvo patalpų šeimininkė. Vandens tiekėjai pasiryžę įrodyti, kad neapmokėtų paslaugų už 456,36 lito yra gavusi būtent atsakovė.
„Ar jūs galvojate, kad aš iš karto po varžytinių nubėgau į tą butą gyventi? Juk aš ne tą pačią dieną įsikėliau. Įsikėliau tik pasirašiusi sutartį. Ir aš nė vieno lašo vandens neišnaudojau, neįsikėlusi į tą butą! Čia mano nė cento nėra skolos, aš sąžiningai moku visus mokesčius“, – teismui emocingai aiškino prokuratūroje dirbanti vilnietė.
D.Kisinienė dar pridūrė: „Kaip jūs, teisininkai, ruošiate ieškinius, aš iki šiol nesuprantu. Juk galima paskambinti ir išsiaiškinti, o ne į teismą iš karto paduoti!“
D.Kisinienė 15min.lt žurnalistui minėjo, kad „Vilniaus vandenų“ ieškinio dėl kelių šimtų litų medžiagą sudaro apie 50 puslapių, joje yra ir buvusio Lietuvos premjero Algirdo Mykolo Brazausko pasirašyti potvarkiai.
„Ieško durnių. Galvoja, kad ateis kokia bobutė išsigandusi ir sumokės!“, – teisme prieš posėdį svarstė D.Kisinienė.
Prokurorė minėjo iš vandens tiekėjų sulaukusi pastabų, kad ją buvo sunku rasti – esą neaišku, nei kur ji gyvena, nei kur dirba. D.Kisinienė svarstė, kad jei vandens tiekėjai žinotų, kur ji dirba, tokios abejotinos bylos tikrai nebūtų ryžęsi perduoti į teismą.
„Ieško durnių. Galvoja, kad ateis kokia bobutė išsigandusi ir sumokės!“, – mintimis su 15min.lt dalijosi vilnietė.
Anot prokurorės, apie tai, kad „Vilniaus vandenų“ pretenzijos turėtų būti skirtos ne jai, byloja ir kita aplinkybė: buvę iš varžytinių parduoto buto šeimininkai Vilniaus šilumos tinklams už paslaugas liko įsiskolinę bemaž 10 000 litų. D.Kisinienei šilumos tiekėjai jokių pretenzijų neturi.
Matydamas, kokios priešingos bylos šalių pozicijos, teisėjas T.Venckus konstatavo, kad parengiamoji proceso stadija baigta, kitame posėdyje byla bus nagrinėjama iš esmės. Į posėdį gegužės 7 d. bus kviečiami ir tretieji asmenys, ankstesni šio būsto Santariškėse šeimininkai.
