„Gyvenu Vilniuje Gudų gatvėje šalia pirmųjų Vilniaus pataisos namų. Mūsų žiniomis, minėti pataisos namai yra uždaromi ir ruošiamasi įkurti Pusiaukelės namus, kurių, gyventojų dėka, nepavyko atidaryti sostinės Rasų gatvėje. Iškeldinimo procedūra jau yra prasidėjusi, pataisos namuose vykdomi parengiamieji remonto darbai.
Blogiausia yra tai, kad ir taip prastos reputacijos stoties apylinkėse, bus atidaryti tokios specialiosios paskirties namai bausmės nebaigusiems kaliniams, kurie dienos metu nevaržomai galės vaikščioti po apylinkes. Iš patirties žinome, kad tokių ar panašių įstaigų atidarymas gyvenamuosiuose rajonuose padidina pavojų gyventojams, jų vaikams, turtui, nekalbant apie būstų nuvertėjimą.
Užtenka, kad Vilniaus miesto savivaldybė daugumą čigonų taboro gyventojų kelia būtent į Naujininkų rajoną ir visi žinome, kokią tai daro įtaką mūsų gyvenimo kokybei ir kriminogeninei situacijai: aplinkui mėtosi krūvos švirkštų, vykdomos vagystės“, – tokio turinio laišką 15min gavo iš vilniečio Roberto (pavardė redakcijai žinoma).
Apie šią situaciją 15min žurnalistai pasiteiravo Vilniaus pataisos namų (VPN) direktoriaus A.Ižičkos. Įstaigos vadovas esmines faktines aplinkybes patvirtino, tačiau jo vertinimas – visiškai priešingas.
Didmiestyje – ne vien ežerų pakrantės
„Mes kiekvienas norėtume gyventi name ant ežero kranto ir turėti mažai, bet gerų kaimynų. Tačiau mes gyvename dideliame mieste. Šalia teismas, komisariatas – blogai? Didelis prekybos centras ar turgus – irgi blogai? Visur netoliese gali būti kažkokių objektų. O šiuo atveju tai nėra naujas objektas, pataisos namai Sniego gatvėje buvo daug metų“, – aiškino jų vadovas.
Jis pripažino, kad pataisos įstaiga būsimiems Pusiaukelės namus specialiai buvo įsigijusi atskirą pastatą Rasų gatvėje netoli ten veikiančių Vilniaus pataisos namų. Tačiau kilus aplinkinių gyventojų pasipiktinimui, nutarta nuteistųjų bendrabutį steigti Sniego gatvėje esančiose įstaigos patalpose (kuriose anksčiau buvo įsikūrusi VPN administracija). VPN padalinys Sniego gatvėje, kaip žinoma, yra skirtas nuteistiems buvusiems policininkams, kitiems pareigūnams, politikams, valdininkams, taip pat su teisėsauga atvirai bendradarbiavusiems asmenims.
Pasak direktoriaus, esame civilizuota valstybė, todėl turime naudotis pažangiais grąžinimo į visuomenę metodais ir duoti kiekvienam kažkiek paslydusiam žmogui šansą.
„Nuteistuosius, kurie yra verti gyventi Pusiaukelės namuose, atrenka komisija. Be to, jie ne šiaip laisvai gyvens, o bus kontroliuojami. Name bus postas, budėtojas stebės, kad visi laiku grįžtu ir išeitų tik tada kai galima“, – pabrėžė A.Ižička.
Dar vienas jo argumentas irgi gali tapti „nemalonia“ naujiena daugeliui vilniečių. Pasirodo, ir šiuo metu apie 30 nuteistųjų yra išleidžiama į laisvę kiekvieną dieną, kad galėtų dirbti įprastus darbus, užsidirbti, o vėliau grįžta toliau atlikinėti bausmės ant valdiškų gultų už spygliuotų tvorų.
„Ar buvo dėl jų problemų, ar girdėjot, kad kažkuris kažką blogo padarė?“, – retoriškai klausė 15min pašnekovas.
Pavyzdys Lietuvai – Alytuje
Nuteistiesiems skirti Pusiaukelės namai – naujiena Lietuvoje. Pirma tokia įstaiga duris mūsų šalyje atvėrė 2016 m. kovo 18 d. Alytuje. Čia galėjo apsigyventi apie 20 labiausiai to vertų nuteistųjų iš netoliese esančių Alytaus pataisos namų.
Pusiaukelės namų gyventojams yra keliama sąlyga arba įsidarbinti, arba oficialiai mokytis.
Pareigūnai alytiškius ramino, kad Skandinavijos valstybėse, kur buvo įsteigti pusiaukelės namai, nusikalstamumas tose vietovėse sumažėjo.
Pusiaukelės namuose negali apsigyventi nuteistieji už labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, žagintojai, prievartautojai.
Gyventojams buvo išdalyti Alytaus pataisos namų administracijos lankstinukai, kuriais informuota, kad Ulonų gatvėje pradėjo veikti pusiaukelės namai ir pastebėjus auklėtinių netinkamą elgesį: neblaivumą, girtavimą, netinkamą elgesį viešoje vietoje, smurtavimą, pašalinių asmenų lankymąsi susibūrimą jų gyvenamosiose vietose, prašoma informuoti nurodytais telefonais.
Sovietinį požiūrį keičia skandinaviškas
Teisingumo viceministras Julius Pagojus per atidarymo iškilmes tuomet Alytuje sakė, kad Pusiaukelės namų atidarymas yra 20 žingsnių į priekį nuo sovietmečio kalinimo sistemos, kurios vienintelis tikslas buvo nubausti žmogų, o ne leisti jam pasitaisyti.
Pusiaukelės namuose negali apsigyventi nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui arba nuteistieji, įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą.
Pusiaukelės namų steigimą iš dalies finansuoja Norvegija, čia dirbsiantys pareigūnai apmokomi kolegų iš Norvegijos ir Lietuvos.
