„Nenorime kaltinti konkrečių pareigūnų ir nemanome, kad tai – asmenybių klausimas. Veikiau – sistemos nesusipratimas. Visuomenei svarbu gauti konkrečių patarimų, kaip padaryti taip, kad pareigūnai, susidūrę su neįgaliuoju, apie tai suprastų be didesnių pastangų, kurių teisės aktai nenumato. Nelaimių bus mažiau, kai pareigūnai ir visi kiti prisimins, kad visi mes pirmiausiai esame žmonės“, – 15min trečiadienį rašo jo artimieji, kurie dėkingi tiems, kas pasitaikė Algio kelyje ir galbūt jam kažkuo padėjo.
Istorija baigėsi laimingai – kelias dienas po Vilnių klaidžiojęs neįgalus vyras grįžo namo. Tai – greičiau tikriausias stebuklas, nei sėkminga paieška. Tačiau šios istorijos galėjo ir nebūti, jeigu su aplinkoje nesiorientuojančiu žmogumi paskutiniai iki jam dingstant iš akiračio bendravę pareigūnai būtų vykdę ne tik teisės aktų nuostatas, bet būtų parodę ir savo žmogiškąją pusę.
Pagaliau pataikė į tinkamą autobusą
„Namo Algis grįžo pats. Keturias dienas nepailsdamas vaikščiojęs jam nepažįstamo Vilniaus gatvėmis ir važinėjęs atsitiktiniais maršrutais visuomeniniu transportu galiausiai jis pataikė į tinkamą autobusą. Jį nuo išsekimo ir sušalimo išgelbėjo tik nepaaiškinamas užsispyrimas ir tikėjimas, kad jis grįš namo. Ką darė, kad nesušaltų? Stengėsi kuo daugiau vaikščioti...“ – pasakoja giminaičiai.
Informacija, kurią žiniasklaidai pateikė policija, praėjusį savaitgalį paskelbusi dingusiojo paiešką, iš esmės buvo teisinga, bet apie tai, kaip neįgalusis atsidūrė Vilniuje, ir kodėl turėjo naktį praleisti nakvynės namuose, tarsi tyčia nutylėta.
Girtuokliu palaikytas ne pirmą sykį
Iš Grigiškių į nakvynės namus Algį išvežė jį gatvėje pastebėję pareigūnai. Daugiau detalių artimieji nežino, bet iš patirties spėja, kad ir šįkart jis buvo palaikytas žmogumi, kurį reikia išblaivinti, ir tiek. Pastarąjį kartą jis policijos pareigūnų buvo išvežtas prieš kelerius metus, taip pat žiemą. Tąkart jam nustatytas girtumas buvo 0,3 promilės. Įsitikinę, kad vyro blaivyti nereikia, anuomet pareigūnai jį paleido į gatvę, prie 20 laipsnių šalčio.
„Tikrai nekaltiname pareigūnų nežinodami visų aplinkybių. Jie Algio nepažįsta ir galbūt galėjo palaikyti jį tokiu girtu žmogumi, kurį reikėtų pristatyti į nakvynės namus blaivytis. Bet juk įtarimams patikrinti yra sukurti alkotesteriai... Ir kaip gali nesistebėti pamačius, kad žmogaus girtumas toks menkas, jog jam net vairuoti būtų leidžiama, o realiai jis primena tokį girtą, kurį reikia ilgai blaivyti?“ – svarstė artimieji.
Neraštingas, bet pasirašė?
Nakvynės namų „Sala“ atstovai giminėms teigė, kad Algis tikrintis blaivumą atsisakė. Artimieji svarsto: galbūt ir vėl pripūtė tiek, kad net nepatogu buvo fiksuoti, ir, nenorėdami terliotis, vyrą tiesiog paliko nakvynės namuose, blaivytis profilaktiškai.
Įtarimų, kad kažkas žmogui negerai, nekilo ir kontrolieriams, pričiupusiems Algį važiuojantį be bilieto.
Kaip galėjo nesuprasti, su kuo bendrauja, nakvynės namų „Sala“ darbuotojai, prieš išleisdami Algį į gatvę pakišę jam pasirašyti lapuką, kuriame jis patvirtina, kad „taisyklės jam paaiškintos ir jis patvirtina jas supratęs“, na, ir už nakvynę sumokės?
Pagavo kontrolieriai
Įtarimų, kad kažkas žmogui negerai, nekilo ir kontrolieriams, jį pričiupusiems važiuojantį be bilieto. Pasidomėti, ar žmogui viskas gerai, ir įsitikinti, kad jam nereikalinga pagalba, pareigos nejautė ir policijos pareigūnai, kuriems šis „zuikis“ pristatytas.
Jie tik dar kartą pakišo pasirašyti popieriuką, kuriame nurodyta bauda, ir paleido pažeidėją namo.
Algis nemoka pasirašyti, jis neskaito ir nerašo, kalba neaiškiai ir nedaug, turbūt nieko pareigūnų net nepaklausė, bet tai niekam įtarimų nesukėlė.
„Tapatybę jie nustatė, baudą – išrašė, o domėtis, ar šis žmogus sugebės rasti kelią namo, pačių pareigūnų žodžiais tariant, teisės aktai neįpareigoja, – apmaudo neslepia artimieji. – Nenorime nieko kaltinti, tik prašome pareigūnų nepamiršti, kad jie – visų pirma žmonės. Pirma jų pareiga – žmogui padėti, jį apsaugoti, ne veltui „angelais sargais“ vadinami.“
Nustačius tapatybę susisiekti su Algio artimaisiais buvo nesudėtinga, bet tokia mintis, matyt, tiesiog nekilo. Kodėl pareigūnai savo specialiosiose duomenų bazėse nemato ar nenori matyti tokios svarbios informacijos, kaip žmogaus neįgalumas?
Baudą išrašė, o domėtis, ar pažeidėjas sugebės rasti kelią namo, pačių pareigūnų žodžiais tariant, teisės aktai neįpareigoja.
Algio vietoje galėjo būti bet kas – kitas nesiorientuojantis žmogus, insulto ištiktas nelaimėlis, kuriam trinka kalba.
Nerimo ir vilties paros
„Skaudžiausias mums visoje šioje situacijoje buvo pareigūnų abejingumas. Neteisiame ir suprantame, kad klysti, kad ir kokios brangios tos klaidos, pasitaiko visiems.
Tikėjomės, kad sužinoję, jog į gatvę paleido neįgalųjį, pareigūnai imsis aktyvių veiksmų. Bet juk buvo savaitgalis, visai netinkamas laikas paklysti. Važinėjome ir vaikščiojome gatvėmis patys, krūpčiodami nuo kiekvieno greitosios ar policijos automobilių garso, pasirodžius naujai kriminalų žinutei bijodami, kad ji – apie mūsų Algį.
Vasario 15 d. iš Grigiškių gyventojo gavę informacijos, kad Algis pastebėtas Savanorių prospekte, Vilniuje, lengviau atsikvėpėme – jis gyvas – ir supratome, kad laikas mums tampa dar svarbesnis. Tačiau kai šią informaciją pranešėme policijos pareigūnams, jie sakė tokių žinių turėję dar vasario 14-ąją“, – sunkias akimirkas prisimena Algio šeima.
