55 metų moteris Trakų rajone esančiame Liepynų kaime buvo nužudyta 2012 m. birželį.
Netrukus po nužudymo buvo sulaikytas ne tik iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro pabėgęs nepilnametis, kuriam tuo metu buvo vos 14 metų, bet ir jo motina. Pastaroji pareigūnus įtikino prie nusikaltimo neprisidėjusi.
Ketvirtadienį pirmojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas pasakojo, kad Vaclavos K. mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu. Kitaip tariant, užteko vieno triuškinamo smūgio.
Anot eksperto, aukai buvo suduota buku, galimai sferinį, suapvalintą paviršių turinčiu daiktu.
Kriminalistai įvykio vietoje rado kompaktišką radijo imtuvą. Manoma, kad vos apie pusę kilogramo sveriantis prietaisas ir tapo žmogžudystės įrankiu.
Posėdžio metu ekspertas buvo klausinėjamas, kokią jėgą reikia suteikti imtuvui, kad juo galima būtų užmušti žmogų. Medicinos specialistas teisinosi, kad to reikėtų klausti fizikų.
„Žiūrint į lavono nuotrauką galima būtų pasakyti, kad tų smūgių galėjo būti ir daugiau...“, – kraupios bylos medžiagą studijavusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė.
„Tiesiog taip atrodo, nes daug kraujo...“ – mėgino paaiškinti ekspertas.
Teisia ir už supleškintą sodybą
Smulkaus vaikiško veido žemo ūgio paauglys teisiamas ir už tai, kad prieš nužudymą padegė Žvėryno kaime (Trakų r.) esančią vienos vilniečių šeimos sodybą.
Jos šeimininkai teisiamajam ir jo motinai – civilinei atsakovei pagal įstatymą – yra pareiškę 150 000 litų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Už tyčinę žmogžudystę nepilnamečiui gresia iki 10 metų nelaisvės.
Draugiškumas neatsipirko
Ketvirtadienį teisme apklausta viena nukentėjusioji – jos motinai priklausė Žvėryno kaime sudeginta sodyba.
Anot šeimininkės, su problemiškais vietos gyventojais ji visada stengdavosi bendrauti gražiuoju, nes bijojo, kad pykčiai atsirūgs.
„Kaimynams duodavome daiktų: maisto, drabužių, kaulų šunims“, – teisme minėjo nukentėjusioji.
Moteris pasakojo, kad geranoriško požiūrio paauglys, kuris atrodė kaip „geras vaikas“, dažniausiai nevertindavo.
„Į mūsų namą kiekvieną vasarą jis įlįsdavo tai per langą, tai per verandą. Paimdavo tai cukraus, tai kavos. Ten buvo daug vertingesnių dalykų, ką pavogti. O jį domindavo sausa grietinėlė, saldainiai“, – liudytoja pasakojo teismui, kad braižas visada būdavo panašus, juolab pats kaltinamasis ne sykį yra prisipažinęs, jog vagiliaudavo iš neprižiūrimos sodybos.
Teigiama, kad prieš gaisrą jį galėjo sugundyti nugerti alkoholio buteliai, kurie buvo matomi pro langą. Juos paėmęs, įsibrovėlis kažkodėl padegė užuolaidas. Supleškėjo visas namas: nors į įvykio vietą buvo atvykę penki ugniagesių ekipažai, liko tik nuodėguliai.
„Stovi tas namas jau beveik metai... Mes neturim pinigėlių net išvežti tų nuodėgulių,“ – teismui guodėsi nukentėjusioji.
