Uosupio gatvės pradžioje, vos už keliolikos metrų nuo jau daugiau kaip dešimtmetį veikiančio vieno prekybos centro, praėjusių metų viduryje buvo pradėtas statyti dar vienas prekybos centras. Šiuo metu statybos beveik baigtos. Statybų užsakovas buvo Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Hakonlita“. Jai leidimas statyboms buvo išduotas 2006 metų lapkričio 13 dieną.
Pastebėję prasidėjusias statybas ir nesulaukę jokio privalomo dokumentų derinimo, veikiančio prekybos centro savininkai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą bei Marijampolės prokuratūrą, prašydami sustabdyti statybas ir išsiaiškinti jų teisėtumą. Teismo sprendimas buvo vienareikšmiškas – projektavimo sąlygų sąvadas ir leidimas statyboms išduotas neteisėtai, nes prieš tai nebuvo parengtas bei patvirtintas teritorijos detalusis planas.
„Kol kas mes jokių įtarimų niekam dar nesame pareiškę, tik pradėję ikiteisminį tyrimą. Tačiau akivaizdu, kad bus asmenų, kurie už įstatymų pažeidimus turės atsakyti“, – LŽ vakar teigė Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vaidas Paltanavičius.
Leidimus statyboms pasirašančio Marijampolės savivaldybės vyriausiojo architekto Vlado Vilkausko vakar pakalbinti nepavyko – jo darbe nėra jau antra savaitė, nes turi nedarbingumo lapelį.
„Čia prokuratūra aiškinasi, kas pažeidė įstatymus. Kai bus jų sprendimas, tuomet mes spręsim, ką toliau daryti. Kol kas į šią istoriją kištis nenorim, juolab kad sprendimą išduoti leidimą priėmė statybų nuolatinė komisija. Jos nariai šiuo metu jau pasikeitę“, – LŽ teigė Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Valdas Tumelis.
Tai ne pirma įtartinų statybų ir neaiškių sandorių Marijampolės savivaldybės administracijoje istorija, sudominusi prokurorus. Praėjusių metų pabaigoje Kauno apygardos teisme pradėtas nagrinėti prokuratūros ieškinys dėl leidimo statyti pastatą Vytauto gatvėje pripažinimo negaliojančiu. Manoma, kad jis su prieštaringos reputacijos verslininku Žydrūnu Buzu siejamai bendrovei „Artapolas“ buvo išduotas neteisėtai – tinkamai neparengus detaliojo plano ir jo nesuderinus su gretimų žemės sklypų savininkais.
Prokuratūroje aiškinamasi ir dėl dar vieno valdininkų rengto sandorio – pernai balandžio mėnesį viešame aukcione buvo parduota 14 arų automobilių stovėjimo aikštelė Žemaitės gatvėje. Ją įsigijo šalia automobilių remonto dirbtuves turinti bendrovė. Praėjus beveik pusmečiui paaiškėjo, kad aukcione buvo pardavinėjamas tik žemės sklypas, bet ne jame esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Asfalto danga taip ir liko savivaldybės nuosavybė.
„Savivaldybė privalo kuo greičiau rasti sprendimą, kaip dabar pasielgti, nes viešas aukcionas skelbtas visam šiam žemės sklypui parduoti. Jei valdininkai dabar neišspręs savo sukurto rebuso, teks įsikišti prokuratūrai“, – teigė V.Paltanavičius.
Pardavus minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, paaiškėjo, kad dalis į šalia esantį prekybos centrą vedančių laiptų įrengti ne jam priklausančiame sklype, o gretimame – tame, kuris ir buvo parduotas aukcione.
Kol kas neaišku, kaip buvo išduotas prekybos centro Žemaitės gatvėje statybos leidimas, jei sklype ne tik neišsiteko pats pastatas, bet nebuvo vietos ir privalomai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti.
