Kaip rašoma Utenos apskrities VPK pranešime, į komisariatą kreipėsi Visagino Vaiko paramos centro direktorė, kuri pranešė, kad į centrą negrįžo iš socializacijos vaikų namų rudens atostogų atvykę auklėtiniai S.J. (gim. 1997 m.) ir T.B. (gim. 2001 m.) Apie D.S. (gim. 1997 m.) dingimą, kuris, kaip ir jo draugai, į Visaginą iš vaikų socializacijos centro atvyko atostogauti, pranešė giminaičiai.
Tą pačią dieną T.B. pats grįžo į centrą ir papasakojo, jog nei jis, nei jo draugai nenori grįžti į socializacijos centrus, todėl pabėgo iš namų ir slapstosi. T.B. apie draugų buvimo vietą nieko pareigūnams nepasakė.
Visą pirmadienį dingusių vaikų ieškojo Prevencijos poskyrio pareigūnai ir patruliai. Policija tikrino gyvenamuosius rajonus, sodų bendrijas ir miškus, tačiau berniukus pavyko surasti tik kitą dieną.
Paaiškėjo, kad D.S. ir S.J., kol policininkai „šukavo“ miestą ir miškus, linksmai leido laiką pas savo naują pažįstamąjį, kuris, kaip vėliau paaiškino policininkams, jau daugiau nei savaitę gyvena vienas, nes jo tėvai yra išvykę.
Po kelių valandų derybų bei įkalbinėjimų, vaikai įsileido policininkus į butą ir sutiko grįžti į socializacijos namus.
Vienas iš šios istorijos herojų nuo 2008 m. iki 2013 m. vasario mėnesio, kol gyveno Visagino Vaiko paramos centre, į centrą negrįžo nakvoti 67 kartus.
