Antradienį Lietuvos apeliacinis teismas antrą kartą bando atversti Viktoro Uspaskicho ir jo bendražygių baudžiamąją bylą.
Kaip žinoma, apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį „darbiečiams“ yra paskelbęs liepos 12 dieną. Darbo partijos, kaip nebeegzistuojančio juridinio asmens, atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Nuteistieji yra pateikę apeliacinius skundus.
Antradienį paaiškėjo, kad nuteistasis V.Gapšys yra pateikęs nušalinimą visai teisėjų kolegijai (pirmininkė Violeta Ražinskaitė, Svajūnas Knizleris, Albinas Bielskis). Esą teisėjų kolegijos sudėtis buvo keičiama nepagrįstai.
„Palaikau iniciatyvą!“ – paklaustas nuomonės apie savo kolegos pageidavimą, teisme pareiškė V.Uspaskichas.
Savo ruožtu prokuratūros atstovai su pareikštu nušalinimu kategoriškai nesutiko.
„Lietuvos apeliaciniame teisme daugiau nei pusė teisėjų yra dalyvavę nagrinėjant šią bylą, todėl jie automatiškai negali būti kolegijos sudėtyje“, – prokuroras Saulius Verseckas pabrėžė, kad šiuo atveju nėra galimybės sudaryti teisėjų kolegijos kompiuteriniu būdu, kaip to pageidauja teisiamieji.
15min.lt primena, kad Apeliacinis teismas nagrinėdavo įvairius procesinius skundus, kuriuos šio proceso dalyviai pateikdavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Anot V.Gapšio, kyla abejonių, ar dabartinė teisėjų trijulė yra objektyvi ir kompetentinga. Vienas iš tokių nuogąstavimų motyvų V.Gapšiui yra tai, kad esą visiškai neaišku, kodėl iš pirminės kolegijos sudėties dingo Laima Garnelienė. Todėl teismas pagarsino V.Gapšiui ir kitiems bylos medžiaga nesidomintiems proceso dalyviams iki šiol negirdėtą nutartį, kurioje L.Garnelienė išsamiai motyvuoja savo pasitraukimo pagrindus. Jų esmė – ši teisininkė yra Teisėjų tarybos narė, svarstanti įvairius su kitu teisėjų veikla susijusius klausimus, dalis jų vienaip ar kitaip susiję su teisminiais „darbiečių“ reikalais.
Apeliaciniame teisme paskelbta valandos pertrauka, jos metu teisėjai sprendžia, ar nusišalinti.
Papildyta 11.53 val. Kolegijos pirmininkė V.Ražinskaitė prieš vidurdienį paskelbė: V.Gapšio prašymas nepagrįstas, todėl teisėjai nenusišalina.
Beje, V.Uspaskichas, pritaręs savo kolegos bandymui nušalinti visą kolegiją, per posėdžio pertrauką pareiškė, kad nebesureikšmina teisėjų grožio. Anksčiau jis yra aiškinęs, kad Apeliacinio teismo teismo bylai pirmininkaujanti teisėja jam mielesnė nei buvusi Apygardos teisme.
Šįkart V.Uspaskichas teikdamas komentarą žiniasklaidai kalbėjo, jog dabar svarbiausia, kad teismas būtų nešališkas (žr. filmuotą medžiagą).
Papildyta 13.22 val. Po pietų pertraukos kolegija mėgina tęsti bylos nagrinėjimą. Tačiau „darbiečių“ atstovai pradėjo naują teisinių kliūčių žaidimą.
Teisiamieji ir jų advokatai neva susizgribo, kad naujasis politinis darinys – reorganizuota Darbo partija – šiame procese nėra tinkamai atstovaujama. Tai, kad naujoji partija neturi atskiro advokato, esą yra esminė kliūtis toliau tęsti apeliacijos nagrinėjimą. Teisme dirbanti advokatė buvo paskirta atstovauti Darbo partijos interesams dar iki jos pertvarkų ir pervadinimų.
Šiuo metu Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą sudaro jau 183 tomai.
Kolegija vėl buvo priversta skelbti byloje pertrauką ir išeiti į pasitarimų kambarį.
Papildyta 13.54 val. Po pusvalandžio pertraukos kolegija paskelbė, kad prašymas dėl papildomo advokato irgi nepagrįstas. Mat šiuo atveju byla nagrinėjama apeliacine tvarka dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio. Pirminėje byloje reorganizuotos partijos ir nebuvo, naujasis darinys atsirado tik vėliau.
Kolegija vėl mėgina stumti bylos nagrinėjimą į priekį. Pirmininkė V.Ražinskaitė informavo, kad neskaitys daugiau nei 50 puslapių užimančio pranešimo apie bylą, o tik pateiks trumpą santrauką. Kaltinamieji ir jų advokatai dėl to neprotestavo.
Trumpu pranešimu priminta, dėl ko praėjusią vasarą teismas paskelbė, kad V.Uspaskichas dėl juodosios buhalterijos turės kalėti ketverius, V.Vonžutaitė trejus, o M.Liutkevičienė – metus. V.Gapšiui skundžiamu nuosprendžiu skirta solidi bauda.
Bylos santrauką skaitė 20 minučių
Kaip žinoma, pirminį nuosprendį skundžia ir Generalinė prokuratūra. V.Gapšiui prašoma skirti pusantrų metų, V.Uspaskichui – 6 metus nelaisvės.
Taip pat prašoma šioje byloje pripažinti kaltu Darbo partiją (leiboristus), kaip juridinį asmenį, skirti milijoninę baudą ir išieškoti lėšas valstybės patirtai žalai atlyginti.
Savo ruožtu nuteistieji su savo advokatais viliasi visiško išteisinimo.
Bylos santrauka perskaityta maždaug per 20 minučių.
Beje, šiuo metu Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą sudaro jau 183 tomai.
Užvertė teismą didžiuliais prašymais
Toliau bus sprendžiama, ar apeliacinio proceso metu šioje byloje reikia atlikti įrodymų tyrimą.
Prokuroras S.Verseckas iškart paprašė prijungti prie bylos naujausius dokumentus apie Darbo partijos reorganizavimą.
Nuteistasis V.Gapšys tam prieštaravo. Jam esą apskritai neaišku, koks šioje byloje yra naujosios Darbo partijos (leiboristų) statusas. „Jokio kaltinamojo akto nesamę gavę. Nematau, kodėl jie turėtų būti įtraukiami“, – argumentavo V.Gapšys.
„Už apgaulingą apgaulingos buhalterijos apskaitos tvarkymą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, mes ne tokį klausimą svarstome“, – prokuroras S.Verseckas aiškino, kodėl nepritaria kaltinamų ir jų gynėjų reikalavimui skirti šioje byloje finansinę ekspertizę.
Teisėja replikavo klausimu: kokiu pagrindu tuomet Darbo partija (leiboristai) rašė šioje byloje apeliacinį skundą?
V.Gapšys prisipažino, kad ir jį dėl šio klausimo kamavo rimtos abejonės. Pasak kaltinamojo, esmė yra ta, kad naujoji partija šioje byloje turi dalyvauti, nes čia sprendžiami su ja susiję civiliniai reikalai.
Savo ruožtu advokatas Algirdas Miškinis prasitarė, kad prašys byloje atlikti finansinę-buhalterinę ekspertizę. Anot teisininko, be kvalifikuotų ekspertų pagalbos šios juodosios buhalterijos bylos išnagrinėti yra neįmanoma.
A.Miškinis taip pat reikalavo, kad į teismą būtų iškviesti ir apklausti trys esminiai liudytojai – Saulius Makselis, Romas Ruškulis ir Meilė Ruškulienė. Be to, prašoma teisme apklausti kelias buvusias Darbo partijos darbuotojas.
Advokatas Vytautas Stanislovas Sviderskis irgi turėjo vieną esminį prašymą: alikti šioje byloje svarbių dokumentų rašysenos ekspertizę.
Advokatas Saulius Juzukonis irgi buvo parengęs teismui prašymą, kokią ekspertizę šioje byloje reikėtų atlikti. Anot S.Juzukonio, būtina ištirti šioje byloje turimus kompiuterius, įrangą. Be išsamios informacinių technologijų ekspertizės, anot advokato, negalima padaryti jokių tikslių išvadų apie bylą ir pirminės instancijos teismo jau paskelbtą nuosprendį.
Advokatas Arūnas Petrauskas prašo teismo išreikalauti dokumentus, susijusius su leidimais teisėsaugai sekti jo ginamąją V.Vonžutaitę.
Iš savo vietos netrukus pakilo ir V.Uspaskichas. Jis pareikalavo iškviesti į teismą mokesčių inspektorę, priėmusią iš Darbo partijos netinkamą mokesčių deklaraciją.
V.Gapšys ir V.Vonžutaitė sakė specialių prašymų neturintys, bet palaikantys advokatų pateiktus prašymus.
Prokuroras S.Verseckas sakė, kad esminiams „darbiečių“ advokatų ir gynėjų prašymams nepritarė, jis argumentavo, kodėl.
S.Verseckas stebėjosi, kaip kaltinamųjų gynyba įsivaizduoja pagal galiojančius oficialius standartus atliktą juodosios buhalterijos kompleksinę finansinę ekspertizę.
„Už apgaulingą apgaulingos buhalterijos apskaitos tvarkymą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, mes ne tokį klausimą svarstome“, – aiškino prokuratūros atstovas.
Teismas negalėjo visų šių prašymų išspręsti greitai, todėl ir vėl paskelbė pertrauką, kurios metu įvertins ir numatys proceso perspektyvas. Kitas posėdis šioje byloje dabar numatomas tik gruodžio 17 d.
