Pasak teismo pranešimo, nustačiusi, jog bylos proceso šalys atsisakė pateikti įslaptintus dokumentus bylą nagrinėjantiems teisėjams, LVAT teisėjų kolegija pirmadienį priimta nutartimi nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
LVAT apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V.Giržado skundą, buvo jį patenkinęs iš dalies: panaikino skundžiamus vidaus reikalų ministro įsakymus bei grąžino pareiškėją į buvusias FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas, priteisęs darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinę bylą pagal atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus, bylos proceso šalių buvo paprašiusi pateikti teismui įslaptintus dokumentus (įrodymus), reikalingus bylai teisingai išspręsti.
„Minėtosios tarnybos, atsiuntusios reikalaujamus įslaptintus dokumentus į teismą, t.y. teismo raštinės valstybės tarnautojui, atsakingam už įslaptintos informacijos tvarkymą, nurodė, jog su šia medžiaga susipažinti gali tik specialų leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys teisėjai. Kitaip tariant, bylos proceso šalys – atsakovas Valstybės saugumo departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjantiems konkrečią bylą teisėjams susipažinti su įslaptintais dokumentais, kurie pirmosios instancijos teismui buvo pateikti kaip įrodymai, galima tik tuo atveju, jei jie turi specialius leidimus“, – rašoma teismo pranešime.
LVAT pažymėjo, kad teisėjams leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodami tik gavus Valstybės saugumo departamento, kuris yra nagrinėjamos bylos proceso šalis, išvadą.
Atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą, LVAT teisėjų kolegija nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti 2007 metais gegužės 15 dieną priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame nurodyta, jog iš Konstitucijos teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, jog teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.
Anot Konstitucinio Teismo, teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi grindžiama Konstitucijos 109 ir 117 straipsniais, o jo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį, nulemia ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą.
LVAT teisėjų kolegija prašo išaiškinti, ar minėtosios Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotės turi būti suprantamos taip, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, jei to reikia siekiant tinkamai įvykdyti teisingumą nagrinėjamoje byloje, pagal savo užimamas teisėjo pareigas, vadovaudamasis Konstitucija, turi teisę susipažinti su įslaptintais dokumentais ir juose esančia įslaptinta informacija net ir tuo atveju, jeigu jis neturi pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą išduodamo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
LVAT administracinės bylos nagrinėjimą nutarta sustabdyti iki bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Pernai rugsėjo 25 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad V.Giržadas turi būti grąžintas į pareigas, jam taip pat priteista 20 tūkst. litų neturtinei žalai kompensuoti. Be to, FNTT turės atlyginti V.Giržadui po daugiau nei 6,3 tūkst. litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.
Teismas tada panaikino du buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir atleidimo iš tarnybos. Anot teismo, jie abu neatitinka teisės aktų reikalavimų ir turi būti panaikinti.
Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija mano, kad, priimdama sprendimus dėl buvusių FNTT vadovų, įstatymų nepažeidė ir nesutinka su tokia teismo nutartimi.
Bylą dėl atleidimo iš darbo laimėjo ir buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius. Į Seimą išrinktam V.Gailiui teismas taip pat priteisė 25 tūkst. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkst. litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą, tačiau nusprendė, kad jis neturi būti grąžintas į pareigas. VRM pranešė skųsianti nutartį.
