Asmuo nuteistas už tai, kad, veikdamas su bendrininkų grupe, neteisėtai įsigijo ir iš Vokietijos į Lietuvą siuntė psichotropines medžiagas savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Vienas iš bendrininkų grupės narių pasiūlė internetinėje parduotuvėje „eBay“ nusipirkti 200 g „Mimosa Organic Dye“ miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos DMT, už 43,50 Eur ir juos pasidalyti tarpusavyje.
Tęsiant nusikalstamą veiką, praėjus kelioms dienoms po siuntos užsakymo, nuteistasis perdavė 10 Eur už nupirktus miltelius tam asmeniui, kuris atliko užsakymą. Tarptautinė miltelių siunta buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Veikos padarymo metu nuteistajam buvo tik suėję 18 metų, kitiems nuteistiesiems – 18 metų, 17 metų ir 22 metai.
Teismai asmenį nuteisė už kontrabandą (pagal BK 199 straipsnio 3 dalį), jam skyrė laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) skyrė sumokėti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad už kontrabandą asmeniui byla nutraukiama ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos motinos atsakomybei, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistajam kaltinimas dėl kontrabandos yra grindžiamas kitų asmenų veiksmais, tinkamai neatskleidus paties nuteistojo konkrečių veiksmų, suvokimo (tyčios) ir jo indėlio į šios nusikalstamos veikos padarymą, ir taip neteisingai konstatuotas bendrininkavimas.
Pažymėtina, kad nusikalstama veika įvykdyta tik kitų asmenų aktyviais veiksmais: skelbimą apie parduodamus miltelius „Mimosa Organic Dye“ internete surado kitas asmuo, šis asmuo už juos persiųstais pinigais (50 svarų sterlingų) į kito bendrininko sąskaitą miltelius užsakė kartu su kitu bendrininku, kurio adresu ir buvo užsakyta minėtą medžiagą atsiųsti naudojantis pašto paslaugomis.
Byloje nenustatyta, kokius bendrininkavimo veiksmus ar bent kokią jų dalį realizavo nuteistasis įvykdydamas psichotropinės medžiagos kontrabandą. Pažymėtina ir tai, kad jo perduota pinigų suma (10 Eur) nelėmė apsisprendimo pirkti didesnį miltelių kiekį, nes visą sumą, reikalingą už medžiagos atsisiuntimą, persiuntė kitas bendrininkas.
Susirašinėjo, kad „perkam“
Susirašinėjimo žinučių turinys („yra pigiai pirkt augalo miltelių dmt; galvojam, perkam, pasidarom ir rūkom, 27 eurai 100 g išeitų dvigubai daugiau nei praeitą sykį; reikia pirkt kol pigiai“) patvirtina, kad nuteistajam buvo pasiūlyta prisidėti prie psichotropinės medžiagos pirkimo ir, vėliau ją išgryninus, kartu surūkyti tik dėl to, kad vienas iš bendrininkų internete rado skelbimą pirkti pigiau šios medžiagos būtent didesnį kiekį (už 200 g – apie 50 JAV dolerių), bet ne dėl to, kad būtent nuteistojo apsisprendimas prisidėti lėmė dvigubai didesnio kiekio miltelių su psichotropine medžiaga atsisiuntimą.
Iš susirašinėjimo turinio matyti ir tai, kad vienas iš bendrininkų per kelis kartus įtikina prisidėti prie bendro miltelių pirkimo, nurodydamas, kad „šiaip pagalvojus visai nieko variantas tau investuot, nes man <...> visas darbas ir rizika bus“; kad nuteistasis pakankamai ilgai reiškė aiškias abejones dėl tokio pasiūlymo „investuoti“; kad jis davė sutikimą prisidėti 10 Eur tik prie „išgrynintos dozės“; o minėtus pinigus perdavė, kai siunta su minėtais milteliais buvo užsakyta, išsiųsta ir jau sulaikyta Lietuvos muitinėje.
Taigi, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nuteistojo sutikimas prisidėti 10 Eur prie dalies „išgrynintos dozės“ įgijimo sau vartoti negali būti vertinamas kaip jo bendros pastangos šiuos miltelius atsiųsti į Lietuvą, t. y. įvykdyti jų kontrabandą. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistasis negali atsakyti už savarankiškus kitų asmenų veiksmus, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, tiksliai nežinojo, kokie veiksmai ir kada bus atlikti, ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti jų bendrą susitarimą ar bendras pastangas visiems kartu įvykdyti kontrabandą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog yra sąlygos nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos motinos atsakomybei. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, atsižvelgdama į tai, kad viso proceso metu jis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, bei į jo asmenybę apibūdinančius duomenis (nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai, baigęs 12 klasių savo ateitį sieja su profesionaliu sportu ir aukštojo mokslo studijomis užsienyje, po nusikaltimo padarymo pakeitė draugų ratą), sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
