Apie vieną iš gelbėjimo darbų, atliktų praėjusių metų pabaigoje, papasakojo Skuodo ugniagesiai.
„Kai skęsta žmogus, kiekviena sekundė yra svarbi. Kai išgirdome, kad maždaug už kilometro Bartuvos upėje skęsta žmogus, mes su ugniagesiu gelbėtoju Gyčiu Antanausku jau po kelių minučių buvome nelaimės vietoje. Atvykę už 40-50 metrų upėje pamatėme žmogų, kuris nerodė jokių gyvybės ženklų. Srovė buvo didelė ir nešė jį tolyn. Gytis su hidrokostiumu be jokios įrangos šoko į upę ir nuplaukė prie skęstančiojo,“ – apie gruodžio 30 d. įvykusią nelaimę pasakojo Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Arūnas Vasiliauskas.
Bartuvoje skendo 56 metų moteris, kuri, liudininkų teigimu, į upę įkrito nuo tilto.
„Aš priplaukiau su gelbėjimo rogėmis, užkėlėme ant jų moterį ir pargabenome į krantą. Kol atvyko medikai, darėme širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Į įvykio vietą atskubėjo ir skendusios moters vyras, kuris mums padėkojo,“ – sakė A.Vasiliauskas. Tačiau po kelių valandų buvo pranešta, kad moteris ligoninėje mirė.
Nors Skuodo rajonas negarsėja ežerais, ugniagesiai gelbėtojai nuolat yra pasirengę gelbėjimo darbams vandenyje. Praėjusių metų vasarį kitos pamainos vyrai beveik toje pačioje vietoje išgelbėjo įlūžusią dešimtmetę. Po kelių akimirkų po pranešimo jie jau šliaužė ledu mergaitės link ir netrukus ji buvo saugiai pargabenta į krantą.
„Tokios situacijos nedažnos, – sako pamainos vadas. – Tačiau darbai vandenyje iš tiesų sudėtingi, nes kai skęsta žmogus viską turi atlikti labai greitai. Ir šįkart, kai gelbėjome moterį, jaunas, sportiškas ugniagesys gelbėtojas Gytis Antanauskas nesutriko, ryžtingai šoko į upės vandenis. Jam nebuvo lengva, nes ir plaukti su hidrokostiumu sunkiau. Kai grįžome į krantą, jis buvo ir fiziškai, ir emociškai išsekęs. Tokios situacijos sukrečia, bet kai dirbi, viskas vyksta automatiškai.“
Ta budėjimo para Skuodo ugniagesiams gelbėtojams buvo neeilinė. Tądien dar teko ir dirbti autoavarijos vietoje, ir ūkinį pastatą gesinti. A.Vasiliauskas didžiuojasi savo pamainos vyrais.
„Geri vyrai, šaunuoliai. Net ir namą gesinant, jeigu bijosi arčiau prieiti, dvejosi, ugnis praris žmonių užgyventą turtą, dažniausiai dar ir nedraustą. Vadovauji, ir vyrai eina į priekį, tačiau, žinoma, ugniagesių saugumo irgi nereikia pamiršti.“
Buvęs pasienio pareigūnas A.Vasiliauskas džiaugiasi prieš devynerius metus pakeitęs profesiją.
„Ugniagesių darbas konkretus, kiekvieną kartą vis kitoks. Ten dažniau tekdavo bausti žmones, o čia jiems padedi. Nors pastarieji keli įvykiai ir sukėlė nemažai streso. Neseniai gaisre radome sudegusį žmogų, dabar teko dirbtinį kvėpavimą daryti. Nors ir stengiuosi laisvalaikiu negalvoti apie darbą, bet vakar perėjau per tą tiltą ir emocijos vėl sugrįžo...“
