„Ramybės parke suniokotas paminklas „Partizanų motinai“. Nulenktas vienas neplono metalo angelo sparnas. To neįmanoma padaryti vienam, be pasiruošimo ir pagalbinių priemonių. Taip pat aprašinėtas vienas iš kryžių.
Ar savivaldybė nesijaučia atsakinga, neturėtų užtikrinti, kad toks organizuotas vandalizmas (matyt, politiniais motyvais, nes nuo paminklų nuolat nuplėšomos gėlės) miesto centre nebūtų įmanomas? Ar žmonės, savo lėšomis įrengę Partizanų alėją, patys turėtų ir pasirūpinti jos apsauga, rengti čia naktinius budėjimus, surankioti nuolat besivoliojančias nuorūkas? Ar miestas su tokiu požiūriu gali vadintis Europos kultūros sostine?“, – retorinius klausimus kėlė skaitytoja Živilė.
Tai, kad monumentai apgadinti, ji pastebėjo vasario 16-ąją. Spėja, kad toks išpuolis galėjo būti „proginis“, su paslėptais politiniais motyvais. Išplėšytas gėles ji randa šioje vietoje jau keletą metų.
Kadangi paminklas „Partizanų motinai“ statytas, Živilės žiniomis, Lietuvos laisvės kovotojų bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungų iniciatyva, žinutę apie išpuolį ji nusiuntė ir iniciatoriams, bet pagrindiniai jų, kaip Laisvės premija prieš keletą metų apdovanotas partizanas Vytautas Balsys, mano, jau yra palikę šį pasaulį.
Vandalizmo atvejų mažėja
Kaip 15min teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas, paminklą „Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai“ 2010 metais sukūrė skulptorius V.Gylikis. Šio paminklo valdytojai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
2019 metų vasario 16-ąją, minint 101-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo ir 70-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracijos metines, Kauno senosiose kapinėse iškilmingai atidaryta „Partizanų alėja“. Memorialą sudarančių stelų grupė priklauso Kauno savivaldybei, memorialas ir jo aplinka, kaip tikina S.Rimas, yra prižiūrimi.
„Partizanų alėja“ įrengta už Kauno savivaldybės „Kauno akcentų“ programos ir gyventojų lėšas. Monumento projekto autorius – architektas prof. Jonas Anuškevičius.
Skulptūrinės kompozicijos „Partizanų alėja“ įrengimui 2018 metais Kauno savivaldybė skyrė 41 950,7 euro.
„Vandalizmo atvejai pasitaiko vis rečiau. Tikėtina, kad tam įtakos turi ne tik gyventojų supratingumas, bet ir miesto diegiamos prevencinės priemonės – nuo vaizdo stebėjimo kamerų iki tvarkymo ir priežiūros darbų“, – teigė savivaldybės atstovas.
Kauno senųjų kapinių teritorijoje vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos. Prie duomenų ir vaizdo įrašų, kaip patikino S.Rimas, prieina Kauno policijos pareigūnai.
„Vandalizmo atvejus tiria policija, todėl tik pareigūnai galėtų plačiau pakomentuoti apie įvykio tyrimą ir jo detales, – patikino savivaldybės atstovas. – Turėtume suprasti, kad aptverti tokias miesto erdves ar pastatyti prie jų po viešosios tvarkos sergėtoją neįmanoma. Čia belieka kliautis pačių piliečių sąmoningumu. Miestas savo ruožtu rūpinasi aplinkos tvarkymu ir švaros užtikrinimu šios erdvėse.“
Remontuoti negali
Apie pastarąjį vandalizmo įvykį Kauno savivaldybė žino. Kad kažkas gali taip pasielgti, anot savivaldybės atstovų, yra sunkiai suvokiama.
Kauno senosiose kapinėse – eilė paminklų, menančių istorinius įvykius, svarbias asmenybes, vertas visų pagarbos. Tai Birželio sukilimo aukų, Lietuvos partizanų ir tremtinių atminimo vieta.
Jo remonto miestas galėtų imtis tik tuo atveju, jei meno kūrinys būtų perduotas savivaldybei.
Kauno senųjų kapinių teritorija svarbi ir kitoms tautoms dėl čia esančios Kauno mečetės, paminklinės lentos 1956 m. Vengrijos revoliucijai ar Kaune kilusiai solidarumo akcijai paminėti.
„Kadangi paminklas „Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai“ priklauso Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, nežinome ar savininkai kreipėsi į pareigūnus. Teisės aktai numato, kad jo remonto miestas galėtų imtis tik tuo atveju, jei meno kūrinys būtų perduotas savivaldybei.
Mūsų specialistai jau apžiūrėjo „Partizanų alėjos“ stelas ir imsis valymo darbų. Visų pirma turime įvertinti galimai padarytą žalą“, – patikino savivaldybės atstovas.
Policijos tyrimas, anot jo, gali būti pradėtas paminklo savininkų iniciatyva, gavus nusiskundimų iš gyventojų ar užfiksavus informaciją viešojoje erdvėje, taip pat gavus oficialų kreipimąsi iš savivaldybės ar Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos.
Kauno apskrities policija pranešimo apie monumentų apgadinimą Ramybės parke, vasario 17 dienos duomenimis, dar nebuvo sulaukusi.
Papildyta vasario 21 dieną. Susipažinusi su Kauno miesto savivaldybės atsakymu 15min, skaitytoja Živilė patikino, kad nei paminklų apšvietimo, nei kamerų Ramybės parke nėra.
„Nebent nematomos. Apšviesti tik takai, o paminklai skendi tamsoje – tokiu atveju ir kameros nieko nereiškia. “Pasitaiko vis rečiau„ (vandalizmo atvejų – aut. past.) yra makaronai...“, – patikino skaitytoja.
