Keturiasdešimt septynerių metų nužudymu kaltinamas vyras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dienas leidžia jau beveik pusantrų metų.
Teismas A.Malkenį leido suimti dar 2016 m. rugsėjo 18 dieną, praėjus 5 dienoms po to, kai teisėsauga Kreivojoje gatvėje prie medinio namo rado gulinčius du peiliu subadytus vyrus.
Atvykus medikams, Skirmanto Eidukevičiaus gyvybė jau buvo užgesusi. Nuo A.Malkenio peilio sunkiai nukentėjęs Edgaras Jachimovičius šiuo metu pats sėdi kalėjime, nes pernai užpuolė kompozitorių iš Vokietijos.
Policija įtariamąjį sulaikė praėjus kelioms valandoms po nužudymo Užupyje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pareigūnai suklydo ir sugavo niekuo dėtą asmenį.
Pats A.Malkenis po konflikto grįžo namo ir net nežinojo kažką nužudęs. Apie tai išgirdęs iš žiniasklaidos jis pasidavė pats.
Konfliktas dėl išmatų krūvos
Kaip paaiškėjo teismo posėdžių metu, S.Eidukevičius tądien susipažinęs A.Malkeniu pakvietė jį užeiti į svečius ir išgerti.
„Tas namas negyvenamas, bet jis atrodė normalus, apleista buvo kita pastato pusė, o ten, kur gyveno S.Eidukevičius, jis buvo normalus“, – Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį liudijo A.Malkenis.
Jis pasakojo, kad išgėręs užmigo namo viduje, o prabudęs po kelių valandų nieko neberado. Prispaustas gamtinių reikalų A.Malkenis pabandė ištrūkti iš patalpų, tačiau visos durys buvo užrakintos, todėl jis tiesiog paliko išmatų krūvą prie durų ir vėl užmigo.
Atsikėlęs vėl jis buvo užpultas dviejų sugėrovų ir netikėtai atsiradusio Boriso Ignatjevo, jis prisipažino sudavęs A.Malkeniui pirmąjį smūgį kumščiu į veidą. Jis buvo spardomas ir daužomas, o pikti vyrai smūgių neskaičiavo.
Kaltinamojo advokatas Gintaras Putvinskis pateikė teismui eksperto išvadą, kad A.Malkeniui buvo suduota ne mažiau nei 11 smūgių.
Anot A.Malkenio, jis buvo mušamas gana ilgą laiką, karts nuo karto trijulė jį palikdavo namo viduje, o patys girtavo prie durų ir grasino susidorojimu.
„Neturėjau galimybės išeiti, jie stovėjo prie išorinių durų ir gėrė. Man jie sakė, tuoj ateis Skirma, tada sužinosi, kaip mušama, Skirma tave užmuš“, – dėstė jis.
Nematė kitos išeities
Trijų teisėjų kolegijos pirmininkui Ernestui Rimšeliui pasiteiravus, ar nebuvo įmanoma pabėgti nepanaudojus peilio, A.Malkenis buvo kategoriškas.
„Nebūčiau niekaip išėjęs, būčiau dar labiau sumuštas, tai teigiu kategoriškai. Ką turėjau, tą panaudojau, turėjau peilį su savimi“, – sakė jis.
Vyras pridūrė, kad nesistengė nieko nužudyti, durdamas peiliu jis stengėsi tik perbraukti odą.
„Bet S.Eidukevičius buvo pasilenkęs tokiu kampu, kad dūriau jam kažkur į krūtinės sritį. Bet kai taip mušė, nieko negalėjau padaryti“ , – sakė A.Malkenis.
Advokatas G.Putvinskis savo ginamojo paklausė, ar šis yra pripratęs atlaikyti daug smūgių ir galbūt yra boksininkas. „Ne, boksininku nebuvau, bet visokių traumų buvo. Bet po patirtų smūgių mane pradėjo nešiot į šonus“, – atsakė A.Malkenis.
Vėliau advokatas pasiteiravo, ar šis moka džiudžitsu ir tokiu būdu be peilio galėtų įveikti tris jaunesnius vyrus, prasibrauti pro juos ir išeiti.
„Advokate, jūs jau apie beveik visas sporto šakas paklausėte, ir apie boksą, dabar apie džiudžitsu, jūs gal be ironijos klauskite“, – sudrausmino teisėjas E.Rimšelis.
Konflikto kulminacija įvyko, kai A.Malkenis išsitraukęs peilį pradėjo juo mosuoti ir sužalojo visus tris ten buvusius.
Kaip pasakoja Borisas Ignatjevas, subadytas S.Eidukevičius dar sugebėjo išvaryti A.Malkenį iš namo, šis iškart pabėgo, o pats nukentėjusysis užsirūkė paskutinę savo gyvenime cigaretę ir mirė.
Sunkiau sužeistas E.Jachimovičius taip pat išėjo į lauką, tačiau sukniubo prie namo, čia jį ir rado medikai.
Nesuprato savo veiksmų
Kaltinamojo gynėjas teismui bandė įrodyti, kad nusikaltimo padarymo metu A.Malkenis galėjo nesuprasti savo veiksmų.
Liudijusi teismo psichiatrijos ekspertė atmetė versiją.
„Įvertinusi visą medicininę dokumentaciją ir bylos medžiagą, galiu tvirtinti, kad kaltinamasis A.Malkenis neserga lėtiniu psichosutrikimu, silpnaprotyste ir nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikino psichosutrikimo būsenoje“, – sakė ji.
Ekspertės nepaveikė G.Putvinskio argumentai, kad jo ginamasis alkoholiu piktnaudžiavo nuo 1991 iki 2016 metų, iki kol atsidūrė už grotų. Taip pat nebuvo svarbi ir ta aplinkybė, kad kadaise nukritęs nuo laiptų jis susižalojo galvą.
Vis dėlto advokatas nepasidavė, jis bandys įrodyti, kad kaltinamasis veikė būdamas fiziologinio afekto būsenoje ir prašė teismo pakviesti liudyti teismo psichologijos ekspertą.
„Ekspertui užduotinas klausimas, ar po patirtų smūgių kaltinamasis galėjo adekvačiai vertinti savo veiksmus, jo būklę buvusią tuo metu. Ir ar tą būklę galima apibūdinti kaip labai susijaudinusio ar afekto būsenoje“, – sakė G.Putvinskis.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Ramūnas Šileika su advokato argumentais nesutiko.
„Atkreipsiu dėmesį, kad fiziologiniam afektui reikia dviejų esminių momentų. Vienas – ypatingai neigiamas, įžeidžiantis kito asmens elgesys kaltininko atžvilgiu. Antras momentas, kaltininkas turi sureaguoti nedelsiant.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad visas procesas truko tam tikrą laiko tarpą, pats kaltinamasis pareiškė, kad jis savo tam tikrus veiksmus apmąstė, numatė jų pasekmes“, – sakė R.Šileika.
Nepaisant prokuroro argumentų, teismas nusprendė išsklaidyti bet kokias abejones, todėl išklausys psichologo vertinimo.
