PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad oficiali vieninga gaisrų statistika Lietuvoje renkama tik nuo 2004-ųjų, tačiau pagal stebėtas tendencijas, žūvančiųjų 1990-2004 buvo keliskart daugiau, nei šiuo metu.
„Ta statistika, kurią turime šiandien, yra geriausia per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį“, – BNS teigė PAGD atstovas.
Departamento duomenimis, pernai per tą patį dešimties mėnesių laikotarpį Lietuvoje žuvo 69 žmonės, tuo metu 2004-aisiais žuvusiųjų per tą patį laikotarpį buvo 184, 2005 ir 2006 metais – atitinkamai 230 ir 247 žmonės.
A.Gudžiūnas tai sieja su ugniagesių prevenciniu darbu, kai kasmet per akciją „Gyvenkime saugiai“ aplankoma ir konsultuojama apie 100 tūkst. miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų, taip pat su pernai įvesta prievole įsirengti autonominius dūmų detektorius.
„Manome, kad prie to prisideda prevencinės priemonės, kaip ir tie patys autonominiai dūmų detektoriai, kurie nuo pernai yra privalomi kiekvienuose namuose. Mūsų skaičiavimais, 58 porc. gyventojų turi įsirengę detektorius, apie gaisrą įspėjama anksti, patys gyventojai spėja kartais gaisrą užgesinti ir tai lemia mažesnius nuostolius“, – tvirtino A.Gudžiūnas.
Anot jo, nors per beveik tris dešimtmečius iš šalies išvyko keli šimtai tūkstančių gyventojų, kylančių gaisrų skaičius išlieka panašus, tačiau jų padaroma žala – mažesnė.
„Manau, kad tai lemia ne gyventojų skaičiaus mažėjimas, o jų sąmoningumas. Pastebime, kad žmonės daug pozityviau vertina tas žinias, kurias į jų namus atneša ugniagesiai, didžioji dauguma dėl tų autonominių dūmų detektorių supranta, kam to reikia, be baudų ir sankcijų juos įsirengia“, – pabrėžia A.Gudžiūnas.
Šiemet daugiau žuvusiųjų buvo kaimiškose vietovėse ir miesteliusoe (37), miestuose kilę gaisrai pareikalavo 21 gyvybės.
140 gyventojų gaisruose šiemet patyrė sužalojimus, ugniagesiams pavyko išgelbėti 122 gyventojus, tarp jų – šešis vaikus. Nepilnamečių žūčių išvengta.
PAGD tai pat nurodo, kad nuo ugnies pareigūnai apsaugojo 821 pastatą, 118 transporto priemonių, išgelbėjo 546 gyvūnus.