Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žvalgyba rinko informaciją, bet Sausio 13-osios įvykių numatyti negalėjo

Lietuvos žvalgyba nuo 1990 metų gruodžio stebėjo didesnį sovietų karinį aktyvumą, bet numatyti karinės agresijos sausio 13-ąją negalėjo, trečiadienį teismui liudijo tuometinis Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus.
Mečys Laurinkus
Mečys Laurinkus / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Nuo 1990-ųjų gruodžio pradžios pastebėjom suaktyvėjusią sąjunginio pavaldumo karinių dalinių veiklą, padažnėjusius vizitus iš Maskvos karinių struktūrų, tą fiksavome dokumentuose. Rusijos karinės žvalgybos vizitai padažnėjo į Šiaurės miestelį, pakilo slaptumo lygis. Mes turėjome agentūrinių ryšių struktūrose, Šiaurės miestelyje“, – teismui sakė M.Laurinkus.

Jis sakė pasiūlęs pradėti budėjimą Aukščiausioje Taryboje visą parą.

„Budėjimas surengtas tam, kad, jeigu kas nutiks, būtų reaguojama greitai. Tiesioginių indikacijų, kad ryt – poryt įvyks, neturėjome. Analitiniu būdu buvo prognozuojama, kad įvyks karinė intervencija, buvo prielaida“, – sakė buvęs VSD vadovas.

M.Laurinkus teismui sakė manantis, kad visi sovietų kariškiai – nuo eilinių iki vadų – žinojo apie tai, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

Šiemet teismo pradėtoje nagrinėti Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai