Šį ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuroras.
Moters vadovauta įmonė užsiėmė gamtinių išteklių – žvyro, smėlio – išgavimu ir prekyba. FNTT pareigūnai įtaria, kad nuo 2017 metų galėjo būti apgaulingai tvarkoma įmonės apskaita bei, siekiant išvengti mokesčių, teikiami neteisingi duomenys apie pajamas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonės vadovė galėjo neapskaityti parduotų per 13 tūkst. kubų žvyro, 14 tūkst. kubų smėlio, beveik 1,4 tūkst. kubų smėlingo grunto įsigijimo.
Tiriant įmonės apskaitos dokumentus ir pateiktus duomenis užfiksuota, kad pardavimo faktai nebuvo įforminti reikiamais dokumentais, o galima bendra neapskaitytų pajamų suma už suteiktas paslaugas ir parduotus išteklius siekia beveik 14 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad valstybei nesumokėta beveik daugiau nei 10,5 tūkst. eurų mokesčių.
Be to, į įmonės išlaidas buvo įtraukiamos su įmonės veikla nesusijusios išlaidos, tokios kaip katerio nusidėvėjimo sąnaudos, kurių sumą siekė per 24 tūkst. eurų. Įtariama, kad taip buvo siekiama dirbtinai padidinti bendrovės sąnaudas.
Atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai išsiaiškino, kad įmonė neturėjo leidimo išgauti gamtos išteklių, todėl, vadovaujantis įstatymais, bendrovė privalės susimokėti už valstybinius gamtos išteklius, apskaičiuotas mokestis siekia beveik 13 tūkst. eurų, o medžiaga apie nedeklaruotą gamtos išteklių išgavimą perduota Aplinkos apsaugos departamentui.
Tai ne vienintelė veikla, kuriai direktorė neturėjo leidimo. Nustatyta, kad moteris, turėdama įgaliojimą, buvo ir faktinė kaimo turizmo sodybos vadovė ir teikė apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas, nors pastarajai leidimas išduotas nebuvo. Per kiek daugiau nei metus iš šios veiklos ji gavo per 18 tūkst. eurų. Moteriai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Taip pat buvo laikinai apribota teisė į direktorės ir įmonės turtą, kurio bendra vertė siekia per 30 tūkst. eurų.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
