Turbūt seniai turėjome tokią žiemą, kaip dabar – ryte užkurti automobilį tampa tikru iššūkiu, o keliavimas pėsčiomis ar bet kuria transporto priemone pasidarė kur kas rizikingesnis. Dažniau žvalgytis tenka ir į dangų, mat sunkiu sniego sluoksniu padengtos medžių šakos svorio nebeatlaiko ir lūžta.
„Ar snygis susijęs su tuo, kad dabar skraido mažiau lėktuvų, jie ištaško mažiau debesų, todėl daugiau sninga?“, – podkasto viešnios pokalbio pradžioje paklausia Algis. Deja, ši teorija, anot V.Mačiulytės – neteisinga. „Orlaiviai skraido gerokai aukščiau mūsų kritulių debesų, taigi, tai nėra susiję su debesų išsklaidymu“, – sako klimatologė.
Tad kodėl šią žiemą po kurio laiko Lietuva nusiklojo tokiais sluoksniais sniego? V.Mačiulytė paaiškina, kad visa tai susiję su jos darbo pagrindiniu uždaviniu – klimato kaitos stebėsena.
Kokį didžiausią viesulą Lietuvoje atsimena klimatologė? Kiek metų Vilnius jau stebi orų pokyčius? Kodėl kyla jūros lygis? Ar saugu bus gyventi Lietuvoje 100 metų bėgyje? Tai sužinosite paklausę žemiau esančio podkasto iš 15min studijos.
O būtent klimato kaitos ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje dabar yra padažnėję.
„Klimato kaita pasižymi ne tik temperatūros kilimu. Vienas iš svarbiausių jos niuansų – didėja jos ekstremalumas. Vieną laikotarpį gali iškristi daug kritulių ir staiga – tai ir liūtys, ir snygiai, kurių metu užpustymas vyksta greitai. Gali ateiti ir sausros periodai, ypač pirmojoje vasaros pusėje“, – pasakoja pašnekovė.
Niūrios prognozės
Klimatologė neslepia, kad jau 30-metį intensyvėjantys reiškiniai per artėjančius 100 metų Lietuvoje pasikartos tik dažniau. Taip pat kur kas sparčiau šils žiemos.
„Praeita žiema buvo pirmoji, kai nė vieną parą neišsilaikė sniego danga. Tai buvo pati šilčiausia žiema per visą mūsų matavimo istoriją, apskritai, praeiti metai buvo patys šilčiausi, o prieš tai šilčiausi buvo 2018-ieji.
XXI a. klimato kaitos, orų kaitos kartelę stumiame vis aukščiau – vis sumušami karščio rekordai. Kalbant apie šalčio rekordus, negalime atmesti galimybės, kad kuri nors žiema bus išskirtinai šalta, ir tikrai nereiškia, kad po 50 metų nebeturėsime sniego, bet ilgai išsilaikančio sniego sulauksime vis rečiau“, – pasakoja V.Mačiulytė.
Anot klimatologės, nemažai kils ir jūros lygis. Na, ne tiek, kad vanduo užsemtų Žemaitiją, iš jos kraustytis dar neverta, bet užtektinai, kad sunerimtų paupio ir pajūrio gyventojai.
„Jeigu neatsisakysime iškastinio kuro ir viskas toliau vyks progresija į priekį, klimato pokyčiai gali būti rimti. Pavyzdžiui, vandens lygis gali pakilti nuo pusės metro iki metro. Ką tai reiškia? Jeigu kartu su klimato kaita stiprėja audros, audrų metu susidaro stipresnė patvanka, arba patvankos banga, t.y. dėl vėjo sustumiamas vanduo pajūryje, kuris nuplauna mūsų kopas, smėlį. Nuo to smarkiai gali nukentėti mūsų Nemuno Žemupys, nes jis yra beveik jūros lygyje, ir pajūris“, – tikina klimatologė.
Siekiant išvengti nuostolių, tiek Algis, tiek podkasto viešnia sutinka: savo investicijas reikia bandyti apsaugoti visais įmanomais būdais – tiek apsidrausti, tiek keisti miesto infrastruktūras, atsižvelgiant į ekstremalių kritulių pokyčius.
„Norint apsigyventi paupy ar pajūry, reikėtų įvertinti tai kaip papildomos rizikos faktorių. Pajūryje susidaranti patvankos banga tikrai padidiną riziką, kad paplūdimiai gali būti nuplauti. Netoli kranto pastatytas namas gali taip pat smarkiai nukentėti.
Be to, vėjas pajūry yra didesnis, nes jūra yra pakankamai didelis plotas jam įsibėgėti. Taigi, būstas gali nukentėti ne tik dėl vandens lygio, bet ir dėl išlaužytų medžių ar nuo škvalo nukelto stogo. Todėl renkantis būstą reikėtų atsižvelgti į sąlygas dėl orų ir klimato pokyčių“, – patarimais dalijasi specialistė.
Bendrame draudimo bendrovės „If“ ir portalo 15min projekte „Laimė jaustis saugiai“ Rimantė Kulvinskytė ir Algis Ramanauskas 3 mėnesius su įvairių sričių ekspertais, ekstremalais ir įdomių istorijų nestokojančiais žmonėmis kalbėsis apie tai, kaip jaustis saugiai.
