– Sinoptikai prognozuoja, kad pietų Lietuvoje gali būti 31 laipsnis karščio. Tokia šiluma ir vasarą ne visada lepina.
– Būna atvejų, kai temperatūra gegužės mėnesį siekia 30 laipsnių ir daugiau, tačiau tai dažniausiai būdinga pavienėms dienoms. Neįprasta tai, kad po ganėtinai šilto balandžio galime mėgautis ir labai šilta geguže. Remiantis ankstesnių metų duomenimis, šių metų balandis buvo vienas šilčiausių per pastaruosius 60 metų.
Panašu, kad ir gegužė bus viena šilčiausių, jei ne pati šilčiausia per daugelį metų. Visą mėnesį vyrauja aukšta temperatūra, nėra mūsų klimatui būdingų svyravimų, galime mėgautis šiluma, kuri mūsų kraštui veikiau būdinga birželio ar net liepos mėnesiais.
– Klimatologai pastebi, kad karštus ir sausus orus lemia Skandinavijoje užsilaikęs anticiklonas. Europos šiaurėje dabar šilčiau nei žemyno pietuose?
– Taip. Osle šiuo metu yra šilčiau, nei Lisabonoje ar Madride. Centrinėje žemyno dalyje (Vokietijoje, Lenkijoje, Pietų Skandinavijoje) yra šilčiau nei Pirėnų pusiasalyje, kuriame yra Ispanija ir Portugalija.
– Kaip susiklostė tokia situacija?
– Nereikėtų labai tuo stebėtis. Su klimato kaita spartėja tokie procesai, kai oras juda ne iš vakarų į rytus ar iš rytų į vakarus, o iš pietų į šiaurę ar iš šiaurės į pietus. Taip susidaro situacijos, kai šilčiausias Europos taškas būna kažkur Skandinavijoje. Kartais tokia situacija pastebima ir žiemą.
Tarkim, šiluma prasiskverbia į šiaurę ir Šiaurės ašigalyje būna šilčiau nei kur nors Europoje arba, pavyzdžiui, sniegas iškrenta Pakistane, Turkijoje ar panašiuose kraštuose, kur sniegas iš vis nėra būdingas. To būti neturėtų, jei nebūtų klimato kaitos.
– Ar ilgai galėsime džiaugtis karščiais?
– Manoma, kad kelios artėjančios savaitės bus tikrai šiltesnės nei įprastos daugiametės vidutinės gegužės temperatūros Lietuvoje. Kritulių taip pat numatoma mažiau, nei įprastai šalyje būna šiuo laikotarpiu.
