Šiek tiek sniego ketvirtadienio rytą buvo Vilniuje, kur po nakties baltavo žolė ir automobilių stogai, pietų Lietuvoje ir pajūryje karaliavo pavasaris, tačiau šiaurės rytų Lietuvoje sniego pridrėbė tiek, kad žmonės lipdė sniego senius ir keliavo į darbus tarsi žiemos vidury.
Meteo.lt skelbia, kad trečiadienis buvo debesuotas ir vėsus. Beveik visur krito mišrūs krituliai (vyravo šlapdriba), gausiausiai – šiaurės rytuose. Ten pat ir ženkliau prisnigo, susidarė sniego danga. Naktį daugiausia pasnigo šiaurės rytiniuose rajonuose. Rokiškyje ir Švenčionyse buvo susidariusi net 7 cm storio sniego danga. Žemiausia oro temperatūra buvo 0–3 laipsniai šalčio.
Daug prisnigo Dusetose, Anykščiuose, Zarasuose, Švenčionyse ir Švenčionėliuose.
Įdomu tai, kad dar antradienį Rokiškyje tarp 15–16 val. buvo sušilę net iki +21,4 °C, o trečiadienio vakarą oro temperatūra labai silpnai, bet jau buvo neigiama (-0,4 °C).
Kiek mažiau, bet sniego pabaltinta žemė buvo ir Biržų, Zarasų, Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių bei Telšių apylinkėse. Per naktį sniego debesys pasitrauks į pietryčius ir snigti nustojo. Sinoptikai prognozuoja, kad per ketvirtadienį sniegas ištirps.
Žmonės dalijasi įspūdingomis sugrįžusios žiemos nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“.
Kada buvo šalčiausia balandį?
Meteo.lt skelbia, kad nors šiais laikais balandis beveik visada būna pavasariškas, tačiau seniau šis mėnuo daug dažniau primindavo dar tik prasidedantį ankstyvąjį pavasarį (pvz. ištirpdavo sniegas ir ledas, o pavasario potvyniai pasiekdavo piką). Kartais pirmojoje mėnesio pusėje pasitaikydavo žiemiškai šaltų naktų.
Vienas tokių atvejų pasitaikė lygiai prieš 83 metus. 1941 m. balandžio 3-ąją buvo užfiksuota pati žemiausia balandžio mėn. oro temperatūra. Utenoje anksti ryte buvo išmatuotas net 17,6 laipsnio šaltis. Vidutinė 1941 m. balandžio mėn. temperatūra atitiko maždaug šių laikų kovą ir tesiekė vos +2,3 °C. Negana to, šalta buvo ir po metų, 1942 m. pavasarį. Ypatingai stiprių šalčių tais metais buvo ne tik kovą, bet ir balandžio 3–5 d., kuomet šalo net iki 13–16 laipsnių šalčio. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, todėl žmonėms turėjo būti ypatingai nelengva pragyventi papildomas negandas.
Dideliu šalčiu pasižymėjo ir 1955, 1963, 1986 m. balandžio mėn. pradžios. Na o paskutinį kartą labai šalta balandžio pradžioje buvo 2013 metais, kai balandžio 3-osios rytą Šiauliuose šalo net iki -13,5 °C, o Šeduvoje buvo net -16,2 °C. Net įdienojus nesušilo daugiau 2–5 laipsnių šilumos. Tų metų pavasario pirmoji pusė pasižymėjo žiemiškais orais. Sniego danga laikėsi ne tik kovą, bet net ir balandžio pradžioje.
Visais paminėtais atvejais sausas ir labai šaltas poliarinis oras į Lietuvą buvo įsiveržęs iš Arkties regiono (atkeliavo iš šiaurės–šiaurės rytų), o naktį dėl pragiedrėjusio dangaus oro temperatūra labai nukrito. Šiame amžiuje tokios atmosferos cirkuliacijos sąlygos pasitaiko rečiau, todėl ir stipresni šalčiai balandžio mėnesį būna nedažnai. Paskutinį kartą labai šaltas balandžio mėnuo buvo 1997 metais (vidutinė temperatūra siekė tik +3,8 °C, kai norma yra +7,2 °C).
