2017 01 25

Dėl klimato kaitos Žemėje bus vis mažiau malonių dienų, Lietuvai seksis labiau

Klimato kaitą tiriantys mokslininkai didžiausią dėmesį skiria ekstremaliems orų reiškiniams – uraganams, potvyniams, sausroms, audroms. Tačiau yra ir kiti, ne mažiau svarbūs dalykai. Šįkart tyrėjai atidžiau pažvelgė į tai, kokį poveikį visuotinis atšilimas daro malonaus oro dienoms. Aiškėja, kad tokių dienų bus vis mažiau, daugės arba labai karštų, arba šaltų dienų.
Baltijos jūra
Baltijos jūra / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) agentūros NOAA ir Prinstono universiteto mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kaip klimato kaita veikia malonų orą, o tiksliau – kiek tokio oro dienų kurioje pasaulio dalyje pasitaiko per metus.

Malonus oras yra toks, kuris tinka aktyviai leisti laiką lauke, tarkim, žaisti futbolą, irkluoti, žvejoti ar rengti kepsnių vakarėlius. Mokslininkai tvirtina, kad tokiomis dienomis temperatūra turėtų būti nuo 17,8 iki 30 laipsnių, oro drėgmė – žema.

Tačiau oras turi įtakos ne tik mūsų aktyvumui lauke, bet ir kitoms sritims – žemės ūkiui, turizmui ar komunikacijai.

Kaip rašoma žurnale „Climatic Change“, kurį cituoja tvn24.pl, malonių dienų iki šio amžiaus pabaigos sumažės apie 10-13 proc., o tam didžiausios įtakos turės visuotinis atšilimas, žmogaus veikla ir didėjantis išmetamųjų dujų kiekis atmosferoje.

Šiuo metu Žemėje per metus būna apie 74 dienos su maloniu oru. Iki 2035 metų tų dienų kiekis sumažės keturiomis dienomis, o iki 2081-2100 metų – net dešimčia dienų. Tačiau tai nereiškia, kad visuose pasaulio regionuose šis skaičius taip mažės, kai kur visuotinis atšilimas lems, kad malonaus oro dienų bus net daugiau, kitur tuo metu jų gerokai sumažės.

Kai kuriuose Žemės regionuose malonių dienų bus daugiau.

Mokslininkų teigimu, malonaus oro dienų labiausiai sumažės tropikuose, o tai susiję su kylančia temperatūra ir didėjančia oro drėgme. Labiausiai tai pajus Afrika, Azija ir Lotynų Amerika, kuriose iki amžiaus pabaigos malonaus oro dienų bus nuo 15 iki 50 mažiau, nei yra dabar. Ir tai turės didžiulės reikšmės regionams, atneš ekonominių nuostolių, o ilgalaikiai karščiai gali paveikti žmonių sveikatą.

Naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriuose Žemės regionuose situacija bus kitokia – malonių dienų bus daugiau. Pirmiausia tai liečia vidutinių platumų regionus, kurie apima JAV ir Europą, taip pat kalnuotas vietoves visame pasaulyje.

Daugiausia malonaus oro dienų numatoma JAV ir Kanados pasienyje – jų padaugės 15–25-iomis. Panašiai tiek papildomų malonių dienų turėtų būti ir Šiaurės Europoje, šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje, Patagonijoje Pietų Amerikoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jonėnų piliakalnis Asvejos ežere
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jonėnų piliakalnis Asvejos ežere

Bet ir šiuose regionuose itin sausomis ar karštomis vasaromis gali pasitaikyti mažiau malonių dienų, bet atsigriebti bus galima rudenį, žiemą ar pavasarį.

Mokslininkai prognozuoja, kad mūsų Europos dalyje dienų su maloniais orais bus daugiau, o tai reiškia, kad turėsime mažiau ekstremalių gamtos reiškinių. Lietuvoje galime turėti net nuo 5 iki 25 malonių dienų daugiau, kai temperatūra sieks nuo 17 iki 30 laipsnių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Katė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Katė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų